• Dėl išieškojimo iš senatvės pensijos nuosavybės teisių pažeidimo nenustatyta

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nenustatė Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimo byloje Šeiko prieš Lietuvą (peticijos Nr. 82968/17, 2020 m. vasario 11 d. sprendimas), kurioje pareiškėja skundėsi savo teisių pažeidimu dėl baudžiamojoje byloje priteistos žalos atlyginimo išieškojimo iš jos itin mažo dydžio senatvės pensijos.

       

      Nagrinėdami pareiškėjos skundus, Lietuvos teismai nusprendė, kad antstolio patvarkymas, kuriuo buvo nustatytas 20 proc. dydžio išieškojimas iš pareiškėjos 101,20 Eur dydžio senatvės pensijos, buvo teisėtas.

      Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas vertino, ar žalos išieškojimas iš pareiškėjos senatvės pensijos buvo teisėtas ir ar dėl to pareiškėja nepatyrė per didelės naštos.

       

      Pareiškėja visų pirma tvirtino, kad antstolis neteisėtai areštavo dalį jos pensijos – 20,24 Eur, o vėliau 24,64 Eur, kadangi jos gaunama senatvės pensija buvo mažesnė nei minimali mėnesinė alga, todėl išieškojimas iš viso negalėjo būti nukreiptas į šias lėšas. Atsižvelgęs į Vyriausybės pateiktą Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio nuostatų aiškinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią yra taikomas vienkartinis apribojimas nukreipti išieškojimą į turtą, kurio vertė neviršija 1 MMA, EŽTT nesutiko su pareiškėjos teiginiais ir nusprendė, jog išieškojimas iš senatvės pensijos turėjo įstatyminį teisinį pagrindą. Teismas taip pat sutiko, kad tokiu nuosavybės teisių apribojimu buvo siekiama teisėtų tikslų, kadangi pareiškėja turėjo atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Vertindamas apribojimo proporcingumą, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad pareiškėjos pajamos buvo iš tiesų mažos, tačiau EŽTT atkreipė dėmesį, kad į šią situaciją pareiškėja pateko pati, terorizuodama kaimynus, ir kad byla nėra susijusi su visišku pensijos netekimu, nei su jos sumažinimu, o tik su dalies pensijos išskaičiavimu tol, kol bus sumokėta jos skola. EŽTT taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai buvo teikiama socialinė parama: socialinis būstas, kompensacijos už šildymą ir vandenį, išmokos ir maisto daviniai. Be to, išieškojimas nebuvo nukreiptas į vieninteles pajamas, kadangi nuo 2019 m. ji kas mėnesį gavo 60,47 Eur priemoką, į kurią išieškojimas nebuvo nukreiptas, kuri beje beveik tris kartus viršijo kas mėnesį išieškomą sumą. EŽTT taip pat pažymėjo, kad nors antstolis buvo areštavęs pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, jis nebuvo parduotas varžytinėse. Galiausiai buvo pažymėta, kad pareiškėja turėjo galimybę susitarti su kreditoriais dėl išieškojimo grafiko, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

       

      Įvertinęs visas bylos aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad skolos išieškojimas iš pareiškėjo senatvės pensijos dalies nesukėlė jai pernelyg didelės naštos, todėl šios bylos aplinkybėmis Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis nebuvo pažeistas.

       

       

      Teismo sprendimas byloje Šeiko prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal