• EŽTT nagrinės, ar nebuvo pažeista teisėjos saviraiškos laisvė

    • Remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saviraiškos laisvę garantuojančiu 10 straipsniu, teisėja R. Augustė kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl jai pritaikytos drausminės atsakomybės už jos nuomonę, pareikštą procesiniuose sprendimuose, kuriais, anot pareiškėjos, ji nesutiko vadovautis Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams bei Europos Sąjungos teisei prieštaraujančia aukštesnės instancijos apygardos teismo suformuota praktika vartotojų teisių bylose sprendžiant teismingumo klausimus.

       

      Remdamasi Konvencijos 14 straipsniu (diskriminacijos uždraudimas), pareiškėja taip pat skundžiasi, kad drausminiame procese dėl savo išsakytos nuomonės ji buvo diskriminuojama, kadangi drausmės bylą jai inicijavo Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, dėl kurio galimai neetiško elgesio teisėja R. Augustė buvo kreipusis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Pareiškėja taip pat teigia, kad diskriminacija jos atžvilgiu pripažintina ir kitu aspektu. Pasak pareiškėjos, tuo pačiu metu Lietuvoje buvo plačiai nuskambėjęs rezonansinis atvejis, kai dėl galimo teisėjo G.V. aplaidumo buvo paleistas iš sulaikymo ir pasislėpė pagal Europos arešto orderį sulaikytas kaltinamasis. Teisėjų taryba dėl šio teisėjo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar galima būtų patraukti drausminėn atsakomybėn teisėją, kuris esą priėmė nekvalifikuotą sprendimą. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo drausmės byla šiam teisėjui nebuvo inicijuota, tuo tarpu pareiškėjai dėl jos sprendimų buvo iškelta drausmės byla už teisėjo vardą žeminantį elgesį.

       

      Drausmės byla pareiškėjai buvo iškelta pagal Teisėjų tarybos teikimą, kuri gavusi Klaipėdos apygardos teismo pirmininko prašymą įvertinti teisėjos R. Augustės veiksmus nagrinėjant civilines bylas, sudarė komisiją, kuriai pavedė atlikti tikslinį patikrinimą. Drausmės byloje buvo nustatyta, kad nagrinėdama civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo teisėja nesilaikė Civilinio proceso kodekso nuostatų, įpareigojančių šiuos klausimus spręsti operatyviai ir koncentruotai, formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimų institutą, ignoravo aukštesnės instancijos teismo suformuotas teisės normų taikymo taisykles ir teismo duodamus nurodymus konkrečiose bylose. Teisėjų garbės teismas pareiškėjai skyrė griežtą papeikimą. Teisėjos R. Augustės skundą dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė.

       

      Europos Žmogaus Teisių Teismas šioje byloje vertins, ar buvo įsikišta į pareiškėjos saviraiškos laisvės naudojimąsi pritaikius teisėjai drausminę atsakomybę už jos nuomonę priimant procesinius sprendimus ir, jei pareiškėjos saviraiškos laisvė buvo apribota skyrus drausminę nuobaudą griežtą papeikimą, tai, ar šios bylos aplinkybėmis buvo pažeistas Konvencijos 10 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat vertins, ar pareiškėja buvo diskriminuojama dėl jos išreikštos nuomonės vykdant teisėjo įgaliojimus. Šiuo požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipia dėmesį į kitokį drausminės atsakomybės taikymą teisėjo G.V. atžvilgiu.

    Atgal