• EŽTT nusprendė išbraukti bylą dėl nuolatinio ir negrįžtamo draudimo eiti įmonių restruktūrizatoriaus pareigas teistumą turinčiam asmeniui, nusprendęs, kad šis klausimas yra išspręstas vidaus teisėje

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT arba Teismas) teigiamai įvertinęs Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius, vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 37 straipsniu, nusprendė, kad byloje Butkus prieš Lietuvą (peticijos Nr. 48460/16, 2020 m. sausio 21 d. nutarimas), klausimas, dėl kurio buvo skundžiamasi (t. y., dėl nuolatinio ir negrįžtamo draudimo eiti įmonių restruktūrizatoriaus pareigas teistumą turinčiam asmeniui) yra išspręstas ir išbraukė šią peticiją iš nagrinėjamų bylų sąrašo.

       

      Peticijoje EŽTT pareiškėjas K. Butkus skundėsi, kad draudimas eiti įmonių restruktūrizavimo administratoriaus pareigas jo atveju yra nuolatinis ir negrįžtamas, todėl prieštaraujantis Konvencijos 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 (diskriminacijos draudimas) straipsniams. Pareiškėjui restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas buvo panaikintas dėl to, kad po jam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės, jis neatitiko Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo asmenims, teikiantiems įmonių restruktūrizavimo administratoriaus paslaugas.

       

      Šioje byloje EŽTT, visų pirma, pabrėžė, kad pagal Konvencijos 37 straipsnio 1 dalies b punktą jis gali „bet kurioje proceso stadijoje nutarti išbraukti peticiją iš savo bylų sąrašo, kai aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad klausimas yra išspręstas“. Remdamasis savo praktika panašiose bylose, Teismas priminė, kad tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad ši nuostata taikoma nagrinėjamoje byloje, EŽTT turi atsakyti į du klausimus: pirma, ar vis dar egzistuoja aplinkybės, dėl kurių tiesiogiai skundžiasi pareiškėjas, ir, antra, ar atsižvelgiant į šias aplinkybes, galimo Konvencijos pažeidimo padariniai buvo pašalinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar Lietuvos įstatymai vis dar numato nuolatinį draudimą teistiems asmenims dirbti restruktūrizavimo administratoriais; antra, Teismas turi įvertinti, ar priemonės, kurių ėmėsi valdžios institucijos, laikytinos pakankamomis žalai dėl pareiškėjo skundo atlyginti.

       

      Siekdamas atsakyti į pirmąjį klausimą, EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakeitė anksčiau galiojusius Įmonių bankroto įstatymą ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Pabrėžė, kad minėtieji įstatymai numatė, kad asmenys, nuteisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos nepaisant to, ar išnyko jų teistumas, tuo tarpu pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintą naują reglamentavimą, teisti asmenys yra nelaikomi nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jei jų teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Šiuo atžvilgiu EŽTT pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teistumas yra išnykęs, pagal naująjį įstatymą jis gali siekti įgyti teisę dirbti nemokumo administratoriumi (tai yra nauja profesija, įtvirtinta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, derinant ankstesnes bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių funkcijas). Atsižvelgęs į tai, Teismas padarė išvadą, kad teisinis reguliavimas, dėl kurio pareiškėjas skundėsi peticijoje, nebegalioja.

       

      Siekdamas atsakyti į antrąjį klausimą, Teismas pabrėžė, kad dar reikia išsiaiškinti, ar minėtų įstatymų pakeitimų pakanka, kad būtų galima kompensuoti situacijos, dėl kurios pareiškėjas skundėsi Teismui, padarinius. Šiuo atžvilgiu EŽTT atkreipė dėmesį, kad savo peticijoje pareiškėjas konkrečiai skundėsi dėl nuolatinio draudimo eiti restruktūrizavimo administratoriaus pareigas po jo nuteisimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas netvirtino, kad jo pažymėjimo, suteikiančio teisę eiti restruktūrizavimo administratoriaus pareigas, panaikinimas savaime pažeidė jo teises pagal Konvenciją ar kad laikinas draudimas dirbti restruktūrizavimo administratoriumi po nuteisimo būtų prilygęs tokiam pažeidimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, panaikinantis nuolatinį draudimą teistiems asmenims, dirbantiems bankroto administratoriais, įsigaliojo kiek mažiau nei po ketverių metų nuo galutinio sprendimo panaikinti pareiškėjo pažymėjimą. Remdamasis savo praktika kitose bylose, EŽTT pabrėžė, kad jis nesiima vertinti, koks laiko tarpas, po kurio pareiškėjas galėtų teigti, kad jis atgavo savo gerą vardą laikytinas tinkamu. Teismo nuomone, maždaug ketverių metų laikotarpis, per kurį pareiškėjas negalėjo įgyti teisės eiti restruktūrizavimo administratoriaus pareigas dėl savo ankstesnio teistumo, negali būti laikomas pernelyg ilgu ar neproporcingu, o pareiškėjas to ir neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, Teismas padarė išvadą, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kuris suteikė pareiškėjui galimybę siekti teisės eiti nemokumo administratoriaus pareigas praėjus maždaug ketveriems metams po galutinio sprendimo dėl jo pažymėjimo panaikinimo, laikytinas pakankamu žalai dėl jo skundų pagal Konvencijos 8 ir 14 straipsnius atlyginti.

       

      Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta EŽTT padarė išvadą, kad abi sąlygos pagal Konvencijos 37 straipsnio 1 dalies b punktą yra įvykdytos ir šioje byloje klausimas, dėl kurio buvo skundžiamasi, jau yra išspręstas. Vadovaudamasis Konvencijos 37 straipsniu, Teismas išbraukė šią peticiją iš nagrinėjamų bylų sąrašo.

       

      Teismo sprendimas byloje Butkus prieš Lietuvą (anglų kalba)

       

    Atgal