• EŽTT paskelbė sprendimą ir nutarimą bylose dėl kalinimo sąlygų

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Steponavičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 6982/18), kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) pažeidimą dėl žeminančių orumą pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2013-2015 m., o byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18), kurioje pareiškėjai skundėsi dėl ploto trūkumo ir netinkamo sanitarinės patalpos atskyrimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, EŽTT pripažino peticijas nepriimtinomis.

       

      Lietuvos administraciniai teismai buvo nustatę, kad pareiškėjui Danui Steponavičiui kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. visą kalinimo laiką jam teko pakankamai – daugiau nei 3,6 kv. m asmeninio ploto. Įstaigos administracijai nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius apie pelėsius kamerose, nepakankamą apšvietimą bei netinkamą sanitarinės patalpos atskyrimą, teismai nusprendė, kad kalinimo sąlygos neatitiko nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir priteisė pareiškėjui 400 eurų neturtinės žalos kompensaciją.

      Šioje byloje EŽTT priminė, kad net ir tais atvejais, kai vienam kaliniui kameroje tenka nuo 3 iki 4 kv. m, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti nustatytas, kartu su ploto trūkumu nustačius kitus netinkamų kalinimo sąlygų aspektus. Nesant įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius apie netinkamas kalinimo sąlygas, EŽTT negalėjo nesutikti su nacionalinių teismų vertinimais. Be to, dėl netinkamo sanitarinės patalpos atskyrimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime EŽTT yra pripažinęs Konvencijos pažeidimus kitose bylose prieš Lietuvą (pvz., Oskiro prieš Lietuvą ir Višniakovas prieš Lietuvą). EŽTT taip pat atkreipė dėmesį, kad 2008, 2012 ir 2016 m. CPT ataskaitose ne kartą pažymėta, kad Lukiškių kalėjime dauguma kalinių 23 val. per parą laikomi uždaryti kamerose, neturėdami galimybės užsiimti kokia nors veikla už kameros ribų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu EŽTT pripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

      EŽTT D. Steponavičiui priteisė 10 300 eurų neturtinės žalos kompensaciją.

       

      Byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą EŽTT pripažino peticijas nepriimtinomis. Remdamasis pateiktais dokumentais, EŽTT nustatė, kad kalinimo laikotarpiais pareiškėjams teko pakankamas asmeninis plotas. Be to, Vyriausybė pateikė foto nuotraukas, įrodančias, kad pareiškėjų kalinimo laikotarpiais sanitarinės patalpos buvo atskirtos nuo likusios kameros dalies pakankamo aukščio sienelėmis ir užuolaidėlėmis, kurios, EŽTT vertinimu, užtikrino pareiškėjų privatumą.

      Be to, pirmojo pareiškėjo atžvilgiu EŽTT atkreipė dėmesį, kad nacionaliniai teismai pripažino, kad sanitarinės sąlygos laikino sulaikymo kamerose, kuriose pareiškėjas praleido 12 dienų, neatitiko nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir priteisė 500 eurų kompensaciją, todėl EŽTT nusprendė, kad pareiškėjas neteko aukos statuso.

      Antrojo pareiškėjo atžvilgiu nacionaliniai teismai pripažino, kad trijose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinimas 4 mėnesius, sąlygos neatitiko nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir priteisė pareiškėjui 1 100 eurų (arba apie 9 Eur/d.) kompensaciją. Atsižvelgiant į EŽTT sprendimus kitose bylose prieš Lietuvą dėl kalinimo sąlygų (pvz., Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, kur EŽTT pripažino, kad 2 300 eurų kompensacija už 361 dieną kalinimo netinkamomis sąlygomis, arba Daktaras prieš Lietuvą, kur 4 000 eurų kompensacija už 239,5 kalinimą netinkamomis sąlygomis ir ilgalaikių pasimatymų nesuteikimą yra pakankamos), EŽTT vertinimu, šioje byloje priteista kompensacija buvo pakankama, todėl pareiškėjas neteko aukos statuso.

       

      EŽTT sprendimas byloje Steponavičius prieš Lietuvą (anglų kalba) ir nutarimas byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal