• EŽTT sprendimų vykdymas Lietuvoje – bendros atsakomybės link

    • 2017 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė apskritojo stalo diskusija „Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymas Lietuvoje: patirtis ir perspektyvos – bendros atsakomybės link“. Tai pirmasis EŽTT sprendimų vykdymui skirtas renginys Lietuvoje, kurį organizavo  Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme.

       

      Renginyje sveikinimo žodį taręs Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pabrėžė visų valdžios institucijų sutelktų pastangų, nuolatino bendradarbiavimo ir produktyvaus dialogo svarbą, įgyvendinant Konvencijos standartus, kartu ir primindamas, kad kai kuriais atvejais EŽTT sprendimo įvykdymui reikalinga ir sutelkta stipri politinė valia.

       

      Diskusiją pradėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas pristatė Konstitucinio Teismo jurisprudenciją Konvencijos įgyvendinimo klausimais, pažymėdamas, be kita ko, iš Konstitucijos kylantį besąlyginį įpareigojimą vykdyti EŽTT sprendimus. Teisingumo ministrės M. Vainiutės pranešime pabrėžtas ypatingas Teisingumo ministerijos vaidmuo įgyvendinant EŽTT sprendimus, rengiant ir teikiant atitinkamos teisėkūros iniciatyvas, tarp jų ir kontraversiškai vertinamas, kaip antai plataus atgarsio sulaukusi įkalintųjų iki gyvos galvos asmenų bausmės švelninimo galimybė, orumą žeminančių kalinimo sąlygų problema bei asmens teisės į lytinės tapatybės pripažinimą įtvirtinimas. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo S. Šedbaro pranešime aptartas sustiprėjęs Seimo vaidmuo įgyvendinant EŽTT sprendimus.

       

      Antrojoje renginio dalyje pranešimus pristatė svečiai iš Strasbūro: EŽTT teisėja, IV skyriaus pirmininkė G. Yudkivska aptarė vis aktyvesnį EŽTT vaidmenį sprendimuose, duodant nurodymus dėl konkrečių individualiųjų ir bendrųjų vykdymo priemonių. Europos Tarybos Vykdymo departamento direktoriaus pavaduotojas F. Sundberg išsamiai analizavo problemas, su kuriomis susiduria valstybės, vykdydamos EŽTT sprendimus, pabrėždamas valstybių Konvencijos narių realaus siekio ieškoti būdų įvykdyti sprendimą svarbą. Nuo Lietuvos išrinktas EŽTT teisėjas E. Kūris analizavo didžiausius iššūkius keliančias bylų prieš Lietuvą grupes ir šiuo atžvilgiu akcentavo Lietuvos valdžios institucijų politinės valios trūkumą spręsti esamas problemas.

       

      Trečiojoje dalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas G. Kryževičius aptarė šių teismų vaidmenį, įgyvendinant EŽTT sprendimus. R. Norkus pabrėžė ypatingą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vaidmenį taikant individualiąją priemonę – proceso atnaujinimą – neretai išaugančią ir į tolesniems pažeidimams kelią užkertančias bendrąsias priemones. G. Kryževičius išsakė abejonės dėl bendros valstybės institucijų atsakomybės, įgyvendinant Konvencijos reikalavimus, supratimo Lietuvoje, tokias sisteminio pobūdžio problemas kaip netinkamos kalinimo sąlygos realiai sprendžiant tik nacionaliniams teismams kompensacinių priemonių pagalba.

       

      Ketvirtojoje renginio dalyje Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų koordinatorė E. Leonaitė pristatė nevyriausybinių organizacijų veiklą EŽTT bylų kontekste, pabrėždama išaugusį jų bendradarbiavimą su Vyriausybe EŽTT sprendimų vykdymo srityje. VU Teisės fakulteto profesorius V. Mizaras išsamiai analizavo jau 10 metų besitęsiantį EŽTT sprendimo L. prieš Lietuvą vykdymą, pristatydamas teisės į lytinę tapatybę pripažinimo problematiką ir jos įgyvendinimo perspektyvas Lietuvoje. Renginį apibendrino Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė, pabrėžusi būtinybę Konvencijos ir EŽTT sprendimų įgyvendinimą suvokti kaip bendrą visų valdžios, ir ne tik, institucijų atsakomybę.

       

      Primintina, kad EŽTT nustačius Konvencijos pažeidimą, pagal jos 46 straipsnio 1 dalį valstybei atsakovei kyla besąlyginė pareiga vykdyti galutinį Teismo sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalis ji yra. Pagal Konvencijos 46 straipsnio 2 dalį sprendimų vykdymo priežiūra patikėta politinei institucijai – ET Ministrų Komitetui. Šiuo metu įprasta vykdymo priežiūra atliekama 30 bylų prieš Lietuvą, dar 3 bylose: L. prieš Lietuvą, Paksas prieš Lietuvą ir Vasiliauskas prieš Lietuvą atliekama sustiprinta vykdymo priežiūra dėl ilgai užtrukusio vykdymo ir (ar) ypač sudėtingų vykdymo priemonių.

       

      Renginio vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=4XGsThmi4rM

    Atgal