• Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino, kad Lietuva pažeidė pareiškėjo teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą

    • Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (toliau – Žmogaus teisių komitetas arba Komitetas) 2019 m. liepos 24 d. priėmė išvadą byloje Jagminas prieš Lietuvą (Nr. 2670/2015) pripažindamas, kad Lietuva pažeidė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – ir Paktas) 25 straipsnio c) punktą (teisė bendromis lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą), nes G. Jagmino atleidimas iš valstybės tarnybos pagal įstatyme nustatytą tvarką (t. y., dėl to, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas jis neteko teisės dirbti su įslaptinta informacija) neužtikrino pakankamų garantijų nuo savavališko atleidimo, o taikoma procedūra nesuteikė skundo autoriui galimybės veiksmingai užginčyti jo atleidimo pagrindo. Komitetas G. Jagmino skundus pagal Pakto 14 straipsnio 1 dalį (teisė į tai, kad bylą lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas) ir 2 dalį (teisė į nekaltumo prezumpciją) pripažino nepriimtinais.

       

      Žmogaus teisių komitetui skundo autorius G. Jagminas teigė, kad 2006 m. panaikinus jam išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija dėl to, kad jo atžvilgiu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, jis buvo nepagrįstai atleistas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, o dėl jo atleidimo administracinę bylą nagrinėję nacionaliniai teismai padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimų. Todėl, skundo autoriaus teigimu, Lietuva neužtikrino jam Pakto 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 25 straipsnio c punktu garantuojamų teisių.

       

      Spręsdamas dėl G. Jagmino skundo pagal Pakto 14 straipsnio 1 dalį priimtinumo, Žmogaus teisių komitetas pažymėjo, kad teisė, kad byla būtų nagrinėjama lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto kompetentingo, nepriklausomo ir nešališko teismo, yra garantuojama bylose, susijusiose su pareikšto baudžiamojo kaltinimo nustatymu, arba ginčijamų civilinių teisių ir pareigų nustatymu. Komitetas atkreipė dėmesį, kad įsakymai dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo ir jo atleidimo buvo ginčijami administraciniame procese ir kadangi skundo autoriaus atžvilgiu baudžiamoji byla nebuvo pradėta, tai buvo vienintelis ir lemiamas procesas, kuriame buvo sprendžiama dėl skundo autoriaus ginčijamų teisių ir pareigų nustatymo. Komitetas pažymėjo, kad visi skundo autoriaus argumentai dėl tariamo procesinio lygiateisiškumo pažeidimo buvo susiję su kaltės klausimu baudžiamųjų kaltinimų kontekste. Todėl Komitetas sutiko su Vyriausybės argumentas, kad skundo autoriaus leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimas ir vėlesnis jo atleidimas iš pareigų nepriklausė nuo jo kaltės, kiek tai buvo susiję su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių buvo atliekamas operatyvinis tyrimas. Dėl skundo autoriaus argumentų, kad tik 2010 m. birželio mėn. išslaptinus kai kuriuos dokumentus jam galiausiai buvo suteikta galimybė susipažinti su prieš jį panaudotais įrodymais, Komitetas atsižvelgė į Vyriausybės poziciją, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo iniciatyva surinko papildomus įrodymus, prašydamas kompetentingų institucijų išslaptinti reikalingus dokumentus. Komitetas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo grindžiamas tiek įslaptintų, tiek neslaptų (išslaptintų) įrodymų visuma. Komiteto manymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, surinkdamas papildomus įrodymus savo iniciatyva ir reikalaudamas kompetentingų institucijų juos išslaptinti, ištaisė pirmosios instancijos teismo aplaidumą. Todėl Komitetas šį skundą pripažino nepriimtinu Fakultatyvaus protokolo 2 ir 3 straipsnių pagrindu.

       

      Spręsdamas dėl G. Jagmino skundo pagal Pakto 14 straipsnio 2 dalį dėl tariamo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo priimtinumo, Žmogaus teisių komitetas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju bylos baigtis nebuvo susijusi su skundo autoriaus apkaltinimu dėl „nusikalstamos veikos“ padarymo ir jo pripažinimu „kaltu padarius nusikalstamą veiką“, kaip tai numatyta Pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Todėl Komitetas šį skundą pripažino nepriimtinu ratione materiae pagrindu pagal Fakultatyvaus protokolo 3 straipsnį.

       

      Pripažinęs G. Jagmino skundą pagal Pakto 25 straipsnio c) punktą priimtinu ir nagrinėdamas jį iš esmės, Komitetas nurodė, kad jo pagrindinis uždavinys buvo nustatyti, ar skundo autoriaus atleidimas iš tarnybos dėl to, kad jo atžvilgiu vyko operatyvinis tyrimas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes prilygo Pakto pažeidimui.

      Komitetas atsižvelgė į skundo autoriaus argumentus, kad bylai reikšmingu metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo griežtai numatyta, jog dėl to, kad valstybės tarnautojo (-os) atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas, jis (-i) yra atleidžiamas (-a) iš valstybės tarnybos. Ginčijamas reguliavimas nereikalavo, kad valdžios institucijos nustatytų atitinkamo asmens baudžiamąją atsakomybę, o vien nustačius operatyvinio tyrimo faktą įstatymas nepaliko valdžios institucijoms jokios laisvės savo nuožiūra nuspręsti dėl taikytinų priemonių. Komitetas atkreipė dėmesį, kad net jei jis laikytų, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reguliavimas (t. y., kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas nustačius, kad tarnautojo atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas), numatantis, kad ginčijamas ribojimas dėl atliekamo operatyvinio tyrimo yra objektyvus kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad jis be išlygų taikomas visiems asmenims, atsidūrusiems panašioje situacijoje, šioje byloje Komiteto pagrindinis uždavinys buvo nustatyti, ar minėta nuostata yra pagrįsta ir ar yra pakankamų garantijų nuo piktnaudžiavimo ja. Šiuo atžvilgiu Komitetas pabrėžė, kad labai svarbu, jog ginčijama nuostata nesuteikė valdžios institucijoms jokios diskrecijos įvertinti svarbias konkrečios bylos aplinkybes, tokias kaip pažeidimo sunkumas, arba reikalavimo, kad tokie įtarimai galiausiai būtų įrodyti teisme. Komitetas sutiko su Vyriausybės argumentais, kad operatyvinis tyrimas, net ir nenustatant baudžiamosios atsakomybės, pats savaime gali sukelti abejonių dėl asmens patikimumo, tačiau Komitetui susirūpinimą kėlė tai, kad taikytina teisė neleido valdžios institucijoms individualiai vertinti, ar abejonės dėl asmens patikimumo buvo pagrįstos konkrečioje situacijoje, kadangi tai automatiškai lėmė vien tas faktas, kad buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. Komitetas taip pat pažymėjo, kad ginčijama įstatymo nuostata neleido atleidimo iš tarnybos alternatyvų, atsižvelgiant į priemones, kurių turi būti imamasi nustačius, kad asmens atžvilgiu vyksta operatyvinis tyrimas, atskirai neįvertinus kiekvieno atvejo. Be to, galiojęs Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas neleido pakeisti sprendimų tais atvejais, jei operatyvinis tyrimas neatskleistų jokių tokio asmens padarytų pažeidimų ar veiklos, kurie galėjo iš tiesų pateisinti tokio asmens sekimą ir dėl kurių atitinkamai jis buvo atleistas. Komiteto manymu, Lietuva įrodė, kad ribojama buvo tik tiek, kiek numatyta įstatymu ir pagal įstatyme nustatytą tvarką, tačiau nepagrindė, kad toks ribojimas buvo būtinas ir proporcingas. Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nustatė neproporcingą konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ribojimą. Komitetas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad net jei atitinkami Lietuvos įstatymai nebeleidžia taikyti tokių ribojančių priemonių, šis skundo autoriaus skundas buvo galiausiai išspręstas. Komitetas taip pat pažymėjo, kad valstybė – Pakto dalyvė, neįrodė, kad buvo kokių nors garantijų nuo piktnaudžiavimo ginčijamu reguliavimu, kurios užkirstų kelią tam tikrų pareigūnų atžvilgiu savavališkai pradėti operatyvinį tyrimą ir pašalinti juos iš savo pareigų be jokio teisėto pagrindo. Šiomis aplinkybėmis Komitetas padarė išvadą, kad skundo autorius buvo atleistas pagal įstatyme nustatytą tvarką, kuri neužtikrino garantijų nuo savavališkumo, o taikyta procedūra nesuteikė jam galimybės užginčyti jo atleidimo pagrindo, todėl G. Jagmino atleidimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu siekiamo teisėto tikslo ir proporcingumo reikalavimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, Komitetas konstatavo, kad Lietuva pažeidė skundo autoriaus teisę bendromis lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą, kurią garantuoja Pakto 25 straipsnio c) punktas.

       

      Galiausiai Komitetas atkreipė dėmesį, kad pagal Pakto 2 straipsnio 3 dalies a punktą, Lietuva privalo užtikrinti skundo autoriui veiksmingą teisinės gynybos priemonę, taip pat jam sumokėti tinkamą kompensaciją už patirtus pažeidimus. Lietuva taip pat privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią panašiems pažeidimams ateityje. Be to, per 180 dienų Lietuva privalo informuoti Komitetą apie priemones, kurių ji ėmėsi Komiteto išvadoms įgyvendinti. Taip pat prašoma, kad šioje byloje priimtos Komiteto išvadas būtų paskelbtos viešai lietuvių kalba.

       

      Kaip nurodyta Komiteto išvadoje, prieš kreipdamasis į Komitetą, G. Jagminas dėl tapačių skundų buvo pateikęs peticijas Europos Žmogaus Teisių Teismui, kurios buvo pripažintos nepriimtinomis 2012 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. rugsėjo 26 d. Komitetas priminė, kad jis nenagrinėja tapačių skundų, kurie tuo pačiu metu yra nagrinėjami pagal kitą tarptautinio tyrimo ar ginčo sprendimo procedūrą, tačiau šiuo atveju pareiškėjas buvo kreipęsis į Komitetą jau po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas buvo priėmęs sprendimus dėl pareiškėjo skundų. Kadangi Lietuvos Respublika nėra padariusi išlygos dėl Fakultatyvaus protokolo 5 straipsnio 2 dalies a) punkto, taip siekdama apriboti Komiteto kompetenciją nagrinėti kitų tarptautinių teisminių institucijų išnagrinėtus skundus, G. Jagmino skundai nebuvo pripažinti nepriimtinais vien tuo pagrindu, kad juos jau buvo išnagrinėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas.

       

       

       

      Žmogaus teisių komiteto išvada byloje Jagminas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal