• Perduota byla dėl atsisakymo bendrovės susirašinėjimui su advokatu taikyti profesinės paslapties apsaugą

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei UAB AV Investicija peticiją prieš Lietuvą (peticijos Nr. 56058/21), kurioje pareiškėja bendrovė, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) skundžiasi dėl to, kad Lietuvos teismų sprendimai, kurie leido Konkurencijos tarybai netaikyti advokato profesinės paslapties apsaugos susirašinėjimui tarp pareiškėjos bendrovės ir jos advokato (kuris nėra pareiškėjos bendrovės darbuotojas) ir darbo dokumentams, pažeidė pareiškėjos bendrovės teises. Teigia, kad toks teisės ribojimas neturėjo tinkamo teisinio pagrindo, o, be kita ko, tai įrodo ir prieštaringos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados. Pareiškėja bendrovė taip pat mano, kad šis ribojimas neturėjo teisėto tikslo ir buvo neproporcingas, taip pat ir dėl to, kad tyrimas buvo atliekamas dėl trečiojo asmens, o ne pačios pareiškėjos bendrovės, veiksmų.


      Pažymėtina, kad pareiškėja bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Konkurencijos tarybą bendrovės susirašinėjimą su advokatu A.V. (kur A.V. veikia kaip advokatas) laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos bendrovės skundą atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad advokatas A.V. taip pat yra ir bendrovės akcininkas, konstatavo, kad byloje pareiškėjos bendrovės ir advokato santykiai negali būti laikomi tokiais, kad, esą, minėtas advokatas teikia paslaugas pareiškėjai bendrovei nepriklausomai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad materialinis advokato suinteresuotumas bendrovės veikla nėra ta aplinkybė, kuri galėtų lemti ginčo teisinės garantijos ribojimą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas nėra aptaręs situacijos, kada advokatas, teikiantis savo klientui paslaugas, yra susietas su juo (klientu) ūkiniais komerciniais ryšiais (šiuo atveju bendrovės akcininkas), t. y. nėra aišku, ar ir tokiais atvejais turi būti taikoma advokato profesinės paslapties apsauga pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį. 

       

      Bylą iš naujo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos bendrovės skundą atmetė. Teismo vertinimu, pareiškėjos bendrovės ir advokato, turinčio bendrovės akcijų, ir kartu atstovaujančio bendrovę, santykiai negali būti laikomi besąlygiškai nepriklausomais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos bendrovės apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pabrėžė, kad iš naujo nagrinėdamas bylą ir pasisakydamas dėl Konkurencijos tarybos pozicijos atsisakyti taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą, pagrįstai vertino Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisinės garantijos apribojimo pagrįstumą, būtinumą ir reikalingumą demokratinėje visuomenėje bei proporcingumą siekiamam tikslui pasiekti, todėl priėjo prie pagrįstos išvados, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjos bendrovės ir advokato santykiai negali būti laikomi besąlygiškai nepriklausomais.


      Šioje byloje Teismas, spręsdamas dėl peticijos priimtinumo ir esmės, visų pirma, vertins, ar buvo pažeista pareiškėjos bendrovės teisė į privataus gyvenimo ar susirašinėjimo gerbimą Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies požiūriu, jei šis straipsnis gali būti taikomas pareiškėjos bendrovės atžvilgiu. Jeigu taip, Teismas vertins, ar šios teisės ribojimas atitiko Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus: ar ribojimo galimybė buvo „nustatyta įstatymu“, ar juo buvo siekiama vieno ar kelių teisėtų tikslų, nustatytų 8 straipsnio 2 dalyje ir ar jis buvo „būtinas demokratinėje visuomenėje “. 

       

    Atgal