• Perduota peticija dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tiriant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Virginijaus Adomaičio peticiją prieš Lietuvą (Nr. 14833/18), kurioje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalimi, 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsniu (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), skundžiasi dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo teisėtumo ir proporcingumo.

       

      Pareiškėjas ėjo Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigas. Nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai buvo telefoninių pokalbių pasiklausymas ir specialių pasiklausymo priemonių įrengimas patalpose.

       

      Pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pradėtas nebuvo, tačiau remdamasis nacionaline teise Generalinės prokuratūros prokuroras leido panaudoti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją tiriant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – buvo remiamasi kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais įrodymais. Pareiškėjo teigimu, jis ginčijo atleidimą iš tarnybos, teismo procesas dar tebevyksta.

       

      Pareiškėjas pažymi, kad siekė gauti informaciją, surinktą apie jį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, bet Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsisako ją atskleisti, tariamai nevykdydamas nacionalinio teismo sprendimo, kuriuo Kalėjimų departamentas buvo įpareigotas atskleisti šią informaciją pareiškėjui tiek, kiek ta informacija nepanaudota atliekant ikiteisminį tyrimą.

       

      Remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas skundžiasi, kad negali susipažinti su kriminalinės žvalgybos informacija, nors šia informacija buvo remiamasi atleidžiant jį iš pareigų ir kitos valdžios institucijos susipažino su šia informacija.

       

      Pareiškėjas skundžiasi pagal Konvencijos 13 straipsnį dėl to, kad, jo manymu, trūksta tikslaus ir tinkamo teisinio mechanizmo, apibrėžiančio, kaip informacija, surinkta kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, gali būti naudojama ir ginčijamas jos teisėtumas. Pasak pareiškėjo, būtent todėl valdžios institucijos atmetė visus pareiškėjo prašymus patikrinti, ar nebuvo padaryta klaidų taikant kriminalinę žvalgybą ir naudojant informaciją, gautą kriminalinės žvalgybos tyrimo metu.

      Galiausiai pareiškėjas remdamasis Konvencijos 8 straipsniu skundžiasi dėl pasiklausymo. Pareiškėjas teigia, kad tam nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad ši informacija buvo pagrindas jo tarnybiniam patikrinimui pradėti.

       

      Teismas, spręsdamas dėl V. Adomaičio peticijos priimtinumo ir esmės, visų pirma, vertins, ar pareiškėjas turėjo veiksmingą teisinės gynybos priemonę (kaip reikalaujama pagal Konvencijos 6 ir/ar 13 straipsnius) dėl jo skundo, kad informacija, surinkta kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, buvo panaudota atliekant jo tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą – atleidimą iš tarnybos. Šiuo klausimu Teismas turės nustatyti, ar buvo institucija, kuri veiksmingai galėtų patikrinti bet kurias klaidas, kurios galimai buvo padarytos atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, ar sprendimų priėmimo procesas buvo pagrįstas rungimosi principu ir šalių procesinio lygiateisiškumo principu, ar procese buvo numatytos tinkamos pareiškėjo interesų apsaugos priemonės, suteikiančios pareiškėjui galimybę veiksmingai ginčyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimą, naudojimą ir saugojimą, kaip reikalaujama Konvencijos 6 straipsnyje. Antra, Teismas vertins, ar buvo įsikišimas į pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir, jeigu taip,, Teismas nagrinės, ar kriminalinės žvalgybos informacijos atskleidimas kitoms valdžios institucijoms buvo suderinamas su Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimais (koks konkrečiai buvo teisinis ir faktinis pagrindas tokiai informacijai atskleisti; ar buvo siekiama teisėto tikslo, ir ar tai buvo būtina demokratinėje visuomenėje).

       

    Atgal