• Peticija dėl žemės sklypo atėmimo ir už sklypą sumokėtų pinigų negrąžinimo pripažinta nepriimtina

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) 2017 m. spalio 12 d. paskelbė nutarimą byloje Špakauskas prieš Lietuvą (Nr. 54909/13), pripažindamas pareiškėjo peticiją dėl žemės sklypo atėmimo ir už sklypą sumokėtų pinigų negrąžinimo nepriimtina dėl to, kad pareiškėjo skundas yra aiškiai nepagrįstas.

       

      Savo peticijoje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsniu (nuosavybės apsauga), skundėsi, kad iš jo ir jo sutuoktinės buvo atimtas žemės sklypas, įsigytas iš trečiojo asmens P.G., negrąžinant už sklypą sumokėtų pinigų.

       

      1998 m. nacionalinės valdžios institucijos M.G. atkūrė nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, priklausiusį jo mirusiai sutuoktinei. M.G. mirus, jo sutuoktinė P.G., atstovaujama pareiškėjo, paveldėjo ginčo žemės sklypą. 2009 m. P.G. pardavė ginčo žemės sklypą pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Vėliau nacionalianiai teismai iš dalies patenkino prokuroro ieškinį ir panaikino nacionalinių institucijų 1998 m. įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M.G. ir M.G. sutuoktinės (P.G.) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį bei pirkimo-pardavimo sutarties tarp pardavėjos P.G ir pirkėjų (pareiškėjo bei jo sutuoktinės) dalį dėl ginčo žemės sklypo. Teismai nustatė, kad M.G., sudaręs naują santuoką su P.G., neturėjo teisės atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, priklausiusį kitai jo mirusiai sutuoktinei. Teismai taip pat konstatavo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai (pareiškėjas atstovavo P.G. nacionaliniuose teismuose nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjo sutuoktinė buvo viena iš M.G. anūkių ir pareiškėjas turėjo žinoti, kad nuosavybės teisės M.G. atkurtos neteisėtai).

       

      Šioje byloje Teismas pastebėjo, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylą dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą panaikinimo, nustatė, kad jis nuo pat pradžių turėjo žinoti, kad neturėjo teisės įsigyti šio sklypo. P.G. įgaliojo pareiškėją veikti jos vardu P.G. teisių paveldėjimo procese, tad pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su visais reikšmingais dokumentais ir pats dalyvavo nacionaliniame teismo procese dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurio metu buvo išreikštos abejonės dėl nuosavybės teisių atkūrimo M.G. (P.G. vyrui) teisėtumo. Pareiškėjas turėjo teisę teikti įrodymus, argumentus nacionaliniame procese bei skųsti nacionalinių teismų sprendimus, kuriais iš jo buvo atimtas žemės sklypas. Teismo manymu, nacionalinių teismų sprendimai yra pagrįsti, priimti remiantis nacionalinės teisės nuostatomis ir nėra savavališki. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo nacionalinių teismų išvadų šioje byloje. Teismas vienbalsiai atmetė pareiškėjo skundą kaip aiškiai nepagrįstą ir nepriimtiną pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalį.

       

      Teismo nutarimas byloje Špakauskas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal