• Peticija prieš Lietuvą dėl tariamai neteisėto laisvės atėmimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo paskelbta nepriimtina

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu byloje Imbras prieš Lietuvą (peticijos Nr. 22740/10) pareiškėjo skundus pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnį (teisė į laisvę ir saugumą) ir Konvencijos 6 straipsnį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pripažino nepriimtinais.   

       

      Pareiškėją kartu su kitais asmenimis 2006 m. birželio  3 d. apie 12 val. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai, automagistralėje Kaunas – Klaipėda sustabdę du automobilius, kontrabanda gabenusius cigaretes. Atlikus D. Imbro asmens kratą ir surašius laikino sulaikymo protokolą, pareiškėjas buvo uždarytas į Šiaulių areštinę. Tą pačią dieną apklaustas D. Imbras kaltu neprisipažino. 2006 m. birželio 5 d. 14 val., anot pareiškėjo, pasibaigus leistinam 48 valandų sulaikymo terminui, VSAT pareigūnai vis dar surakintą antrankiais vežė jį apklausai iš Šiaulių į Pasvalio rajono apylinkės teismą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios metu, tariamai naudodami psichinę prievartą ir, nedalyvaujant advokatui, išgavo prisipažinimą.

       

      Vertindamas, ar 2006 m. birželio 5 d. įvykiai po 14 val. laikytini laisvės atėmimu Konvencijos 5 straipsnio požiūriu, Teismas pirmiausia atkreipė dėmesį į Vyriausybės argumentus, kad tokie pareiškėjo skundai nepriimtini dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo. Teismas pritarė Vyriausybei, kad pareiškėjas visų pirma neapskundė prokuroro nutarimo atmesti pareiškėjo skundą dėl to, kad jis prisipažino kaltu iš baimės prarasti laisvę, bei nutarimo perduoti bylą nagrinėti teisme. Atsižvelgęs į tai, Teismas nusprendė, kad tokiu atveju pareiškėjas privalėjo pasinaudoti alternatyva - inicijuoti civilinį procesą dėl žalos atlyginimo už neteisėtą laisvės atėmimą – priemone, kurios veiksmingumą Teismas yra pripažinęs ankstesniuose savo sprendimuose bylose Venskutė prieš Lietuvą (Nr.10645/08), Varnas prieš Lietuvą (Nr. 42615/06).   Konstatuodamas, kad pareiškėjas tinkamai nepanaudojo visų baudžiamojoje teisėje ir civilinėje teisėje įtvirtintų vidaus teisinės gynybos priemonių, Teismas nusprendė, kad ši peticijos dalis atmestina kaip nepriimtina dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 ir 4 dalis.             

       

      Vertindamas, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnį, Teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą, kad jis apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu prisipažino kaltu, nes neturėjo advokato, o tokiu būdu išgautu prisipažinimu teismai pagrindė nuosprendį. Šiuo požiūriu Teismas pabrėžė, kad Konvencijos 6 straipsnis neužkerta asmeniui kelio laisva valia atsisakyti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijų. Priimdamas sprendimą pripažinti pareiškėjo skundą pagal Konvencijos 6 straipsnį aiškiai nepagrįstu, Teismas visų pirma atsižvelgė į bylos aplinkybes – tai, kad pareiškėjui net kelis kartus buvo išaiškinta teisė turėti advokatą, kad pareiškėjas tokios teisės atsisakė, o kitas kaltinamasis byloje V.K. pageidavo turėti valstybės garantuojamą advokatą ir jis buvo suteiktas. Nors pareiškėjas teigė, kad teisinės pagalbos atsisakė dėl VSAT pareigūnų psichologinio spaudimo, Teismas atkreipė dėmesį, kad ši pareiškėjo valia buvo išreikšta ir pasirašyta ikiteisminio tyrimo teisėjo, nepriklausomos ir nešališkos valdžios institucijos, akivaizdoje. Be to, sprendime Teismui atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas nei nacionaliniams teismams, nei Teismui nesiskundė, kad apklausos metu buvo priverstas atsisakyti advokato. Apibendrindamas Teismas konstatavo, kad pagal šalių pateiktas ir Teismo nustatytas aplinkybes, net ir manant, kad pareiškėjas negalėjo laisvai išeiti iš Pasvalio rajono apylinkės teismo, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisė prašyti advokato pagalbos buvo suvaržyta, todėl, Teismo nuomone, pareiškėjas nesugebėjo pagrįsti skundo, kad jo teisė turėti advokatą buvo suvaržyta, ir ši peticijos dalis atmestina kaip aiškiai nepagrįsta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 (a) ir 4 dalis.

       

      Teismo sprendimas byloje Imbras prieš Lietuvą (anglų kalba)

       

    Atgal