• Strasbūro teismas paskelbė konsultacinę išvadą dėl draudimo kandidatuoti rinkimuose po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka proporcingumo vertinimo pagal Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnį

    • Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas arba EŽTT) Didžioji kolegija 2022 m. balandžio 8 d. paskelbė konsultacinę išvadą (advisory opinion) pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) prašymą N. V. byloje dėl atsisakymo ją registruoti kandidate 2020 m. Seimo rinkimuose.

       

      2020 m. lapkričio 5 d. teiktame prašyme LVAT prašė EŽTT išaiškinti, ar Lietuva, neužtikrindama iš nacionalinės teisės ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų kylančių tarptautinių įsipareigojimų suderinamumo, dėl ko asmeniui, pašalintam iš Seimo nario pareigų apkaltos proceso tvarka, 6 metus užkertamas kelias įgyvendinti „pasyviąją“ rinkimų teisę, peržengia Konvencijos suteikiamą nuožiūros laisvę. EŽTT buvo klausiama, ar tokio pobūdžio situaciją gali pateisinti susiklosčiusios padėties sudėtingumas, tiesiogiai susijęs su galimybės suderinti nacionalines konstitucinio lygmens nuostatas su tarptautiniais įsipareigojimais įstatymų leidėjui suteikimu. LVAT taip pat prašė atsakyti į klausimą, kokie Konvencijos reikalavimai ir kriterijai apibrėžia proporcingumo principo taikymo ribas, į kuriuos nacionalinis teismas turėtų atsižvelgti ir patikrinti, ar jie tenkinami susiklosčiusioje nagrinėjamoje situacijoje. Taip pat ar tokioje situacijoje vertinant bendrojo pobūdžio draudimo, kuriuo ribojamas naudojimasis Konvencijoje numatytomis teisėmis, proporcingumą, lemiama reikšmė turi būti suteikta ne tik termino nustatymui, bet ir individualioms atvejo aplinkybėms, susijusioms su pareigų, iš kurių pašalintas asmuo, bei veikos, dėl kurios įvykdyta apkalta, pobūdžiu.

       

      Šioje byloje Teismui Vyriausybė pateikė savo pastabas raštu 2021 m. kovo 1 d.

       

      Visų pirma, EŽTT nusprendė, kad buvo klausiama, ar draudimo poveikis N. V. asmeninei situacijai viršijo tai, kas priimtina pagal Konvencijos 1 protokolo (teisė į laisvus rinkimus) 3 straipsnį.

       

      Be to, Teismo supratimu, buvo prašoma pateikti gaires dėl kriterijų, taikytinų sprendžiant šį klausimą, į kurį Teismas nutarė atsakyti tiek, kiek reikalinga prašančiajam nacionaliniam teismui, niekaip nepakenkiant jokioms Seimo teisėkūros iniciatyvoms, susijusioms su Teismo sprendimo Pakso byloje vykdymu.

       

      Teismo nuomone, atitinkami kriterijai turėtų būti objektyvaus pobūdžio ir atsižvelgti į aplinkybes, susijusias ne tik su įvykiais, dėl kurių suinteresuotam asmeniui buvo įvykdyta apkalta, bet ir, visų pirma, su pareigomis, kurių siekia tas asmuo. Taip yra todėl, kad apkaltos ir vėlesnio draudimo tikslas buvo ne tik pritaikyti dar vieną sankciją atitinkamam asmeniui, bet ir apsaugoti parlamentines institucijas.

       

      Be to, šie kriterijai turėtų būti nustatyti daugiausia atsižvelgiant į institucijos, kurios nariu suinteresuotas asmuo siekė tapti, tinkamo veikimo reikalavimus ir, žinoma, į atitinkamos valstybės konstitucinę sistemą ir joje veikiančią demokratiją kaip visumą.

       

      Galiausiai, atsižvelgdamas į pastarojo meto poslinkį Konstitucijos keitimo procese,– konkrečiai į tai, kad Seimas 2022 m. sausio 18 d. pirmojo balsavimo metu pritarė Konstitucijos pataisai, kuria atsižvelgiama į Teismo sprendimą Pakso byloje, ir tai, kad antrąjį balsavimą numatyta surengti Seimo pavasario sesijoje,– ir į pagal Konvencijos 16 protokolą teikiamų konsultacinių išvadų sistemos ribas, Teismas nemano, kad jam dera atsakyti į klausimą, ar Vyriausiasis administracinis teismas turėtų atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos valdžios institucijos, vykdydamos Teismo sprendimą Pakso byloje.

       

      Pastebėtina, kad Konvencijos 16 protokolas, numatantis teisę valstybių, Konvencijos dalyvių, aukščiausiems nacionaliniams teismams kreiptis į EŽTT su prašymais pateikti konsultacines išvadas jų nagrinėjamose bylose, jį ratifikavusių valstybių atžvilgiu įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Lietuva minėtą protokolą ratifikavo dar 2015 m., iš viso jį yra ratifikavusios 16 valstybių Konvencijos dalyvių. Tai yra tik trečiasis prašymas pagal nacionalinio teismo kreipimąsi, dėl kurio Didžioji kolegija pateikė konsultacinę išvadą. EŽTT Didžiosios kolegijos teikiamos konsultacinės išvados yra neprivalomos.

       

       

      Teismo konsultacinė išvada (anglų kalba)

    Atgal