• Teismas nenustatė pažeidimo dėl to, kad Lietuva neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų gimdant namuose

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Kosaitė-Čypienė ir kitos prieš Lietuvą (peticijos nr. 69489/12), kuriuo atmetė keturių pareiškėjų skundą dėl to, kad Lietuvos teisės aktais namuose gimdyti norinčioms moterims buvo užkertamas kelias gauti reikiamą sveikatos priežiūros specialistų pagalbą.

       

      Keturios pareiškėjos gimdė namuose padedant pribuvėjai. Po to, kai šiai moteriai buvo pareikšti kaltinimai, 2012 m. trys iš keturių pareiškėjų paprašė vietinių ligoninių suteikti joms reikiamą sveikatos priežiūros specialistų pagalbą gimdant namuose. Visgi ligoninės atsisakė, nurodydamos, kad tai buvo draudžiama nacionalinės teisės aktų. Tuomet trys iš keturių pareiškėjų paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos pakeisti atitinkamus teisės aktus, kad sveikatos priežiūros specialistų pagalba gimdant namuose būtų leidžiama. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad nebuvo ketinama keisti teisės aktus, nurodydama, kad gimdymas gimdymo namuose buvo saugiausias pasirinkimas ir pareiškėjos galėjo apsilankyti gimdymo palatose ir išsirinkti labiausiai atitinkančią jų poreikius. Viena pareiškėja skundė Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymą administraciniams teismams, tačiau teigiamo rezultato nesulaukė.

       

      Pareiškėjos skundėsi pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, užtikrinantį teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

       

      Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad gimdymas namuose savaime Lietuvos teisinėje sistemoje nebuvo draudžiamas ir nebuvo jokios nuostatos, kriminalizuojančios moters, nusprendusios gimdyti namuose, veiksmus. Tačiau akušerėms buvo draudžiama užsiimti profesine veikla už licencijuotos gydymo įstaigos ribų. Vis dėlto, Teismo nuomone, šis draudimas buvo aiškus bei skirtas apsaugoti motinų ir vaikų sveikatą gimdymo metu bei po jo. Teismas taip pat nurodė, kad Didžiosios Kolegijos byloje Dubska ir Krejzova prieš Čekijos Respubliką buvo pažymėta, kad gimdymo namuose atveju rizika motinoms ir kūdikiams buvo didesnė nei gimdant ligoninėje, kur prireikus buvo galima gauti būtinąją skubiąją pagalbą.

       

      Dėl pareiškėjų skundo, kad akušerėms ir gydytojams, sutikusiems padėti joms gimdyti namuose, grėsė baudžiamoji atsakomybė, Teismas nurodė, kad baudžiamasis procesas, kuriuo rėmėsi pareiškėjos, buvo susijęs su naujagimio mirtimi ir asmenų, priėmusių gimdymą namuose, veiklos teisėtumu, kas patvirtina Teismo išvadą, kad buvo būtinybė ištirti visus įtarimus.

       

      Teismas nusprendė, kad Lietuvos institucijos, nepriimdamos teisės aktų, kurie iš esmės leistų pareiškėjoms gimdyti namuose padedant sveikatos priežiūros specialistams, neperžengė joms suteiktos plačios vertinimo laisvės šioje srityje.

       

      Pastebėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisos, įteisinančios gimdymo priežiūros paslaugas namuose.

       

      Šioje byloje teisėja J. Laffranque paskelbė atskirąją nuomonę. Ji teigia, kad demokratinėje visuomenėje motinų pasirinkimo laisvė neturėtų būti ribojama ir joms turi būti suteikta galimybė gauti būtiną akušerio pagalbą gimdymo namuose metu. Nepaisant to, teisėja palankiai vertina pokyčius nacionalinėje teisėje, kurioje atsirado nuostatos, aiškiai reglamentuojančios gimdymą namuose.

       

      Teismo sprendimas byloje Kosaitė-Čypienė ir kitos prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal