• Teismas perdavė dar vieną peticiją prieš Lietuvą, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimo procesu

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pareiškėjų Jurijaus Griškos, Valdemaro Griškos ir Zenono Baranovskio peticiją prieš Lietuvą (peticijos Nr. 63748/17), kurioje pareiškėjai skundžiasi dėl tariamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) pirmojo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimo.

       

      Byloje nustatyta, kad 2005 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija atkūrė trečiojo pareiškėjo tėvo nuosavybės teises į 7,03 ha sklypą Vilniaus mieste. Tais pačiais metais pirmasis ir antrasis pareiškėjai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo šio žemės sklypo dalį (4,28 ha). 2013 m. prokuroras, ginantis viešąjį interesą, padavė administraciniam teismui pareiškimą, prašydamas panaikinti 2005 m. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – priteisti valstybei 0,08 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį, priklausančią valstybinės reikšmės miškui.

       

      Pirmasis ir antrasis pareiškėjai Teismui skundžiasi, kad nors valstybinės reikšmės miškas užėmė labai nedidelę jų įsigyto žemės sklypo dalį (0,08 ha), viso teismo proceso metu, kuris tęsėsi apie 4 m., jų nuosavybės teisės į visą žemės sklypą (4,28 ha) buvo apribotos, nes žemės sklypo dalis, į kurią pateko miškas, nebuvo atidalinta.

       

      Trečiasis pareiškėjas, kuris 2010 m. tapo vieninteliu tėvo turto paveldėtoju, Teismui skundžiasi dėl jo manymu neteisėto ir neteisingo įpareigojimo sumokėti pirmajam ir antrajam pareiškėjui po 230,31 eurų už Lietuvos valstybei priteistą žemę.

       

      Kartu su Vyriausybės pozicija šioje byloje Teismas prašo pateikti informaciją dėl 0,08 ha atidalinimo bei patikslinti, kada bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo sprendžia administraciniai ir kada – bendrosios kompetencijos teismai. Teismas taip pat teiraujasi, ar šie teismai remiasi vienodais principais, ypač spręsdami bylas dėl teisių panaikinimo padarinių tais atvejais, kai asmenys, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, vėliau pardavė tą turtą tretiesiems asmenims.

       

      Teismas iš karto spręs dėl peticijos priimtinumo ir esmės.

    Atgal