• Teismas perdavė peticiją dėl kariūno sužalojimo pratybų metu

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Jonkus prieš Lietuvą (Nr. 14350/22), kurioje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas), skundžiasi, kad jam tarnaujant kariuomenėje, pratybų metu jis buvo sunkiai sužalotas (šiuo metu jam nustatytas 95 procentų neįgalumas) ir kad institucijos tinkamai neištyrė šio įvykio.

       

      Remiantis bylos duomenimis, 2010 m. pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai. 2013 m. karo medicinos tarnyba jį pripažino netinkamu kariūnų tarnybai dėl sveikatos ir nutraukė su juo mokymosi sutartį. Pareiškėjas inicijavo procesą, siekdamas įrodyti, kad jo sveikata buvo sužalota 2012 m. dėl traumos, kurią patyrė pratybų metu. Po kelių karo medicinos ekspertų ataskaitų karinės institucijos pareiškėjo kaltinimus atmetė. 2014 m. pareiškėjas atsiėmė teismui pateiktą ieškinį dėl kariuomenės vidaus tyrimo komisijos išvados, kad pareiškėjo sveikatos pablogėjimas nesusijęs su tarnyba kariuomenėje. Pareiškėjo prašymą pradėti procesą ginant viešąjį interesą dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam kompensaciją už sveikatos sutrikdymą prokuroras atmetė. Šį sprendimą patvirtinto ir teismai. Vėliau pareiškėjas buvo gydomas keliose ligoninėse. 2020 m. Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymai nėra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu. 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Krašto apsaugos ministerija pagrįstai pripažino, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikatos pablogėjimas buvo bet kokių kariuomenės veiksmų ar neveikimo pasekmė.

       

      Pareiškėjas EŽTT skundžiasi, kad karinės tarnybos metu nebuvo apsaugota jo sveikata. Be to, jo sveikatos sutrikdymas nebuvo tinkamai ir objektyviai ištirtas be kita ko dėl institucijų atsisakymo atlikti nepriklausomą ekspertizę, kad būtų galima nustatyti kariuomenės atsakomybę.

       

      EŽTT, spręsdamas dėl peticijos priimtinumo ir esmės, vertins, ar pareiškėjas patyrė Konvencijos 3 straipsnio draudžiamą nežmonišką ir žeminantį elgesį. Visų pirma, ar buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis dėl tariamo institucijų nesugebėjimo apsaugoti pareiškėjo sveikatos ir (arba) suteikti reikiamos medicininės pagalbos pareiškėjui, už kurį buvo atsakinga Lietuvos kariuomenė. Atsižvelgiant į procesinius valstybės įsipareigojimus ištirti nežmonišką ar žeminantį elgesį, Teismas vertins, ar šiuo atveju valdžios institucijų atliktas tyrimas nepažeidė Konvencijos 3 straipsnio. Visų pirma, ar vidaus institucijos rimtai bandė nustatyti pareiškėjo sveikatos sužalojimo aplinkybes, ar tyrimo išvados buvo pagrįstos išsamia, objektyvia ir nešališka visų svarbių aplinkybių analize, ar vidaus valdžios institucijų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir ar juose atsižvelgiama į pareiškėjo pareiškimus šioms institucijoms.

       

    Atgal