• Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai – 70 metų

    • 2020 m. lapkričio 4 d. žymi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 70-metį. 1950 m. lapkričio 4 d. Konvenciją Romoje pasirašė 12 valstybių, tiesa, ji įsigaliojo kiek vėliau, 1953 m. rugsėjo 3 d. Tuo metu laikinai einantis Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus pareigas Anthony Lincoln pavadino Konvenciją „inovacija, sukurta Europoje, kuri socialiai ir politiškai išliko kūrybiška, nepaisant karo žaizdų ir karčių nesenų prisiminimų“. Konvencija tikrai buvo inovatyvi, ji buvo pirmasis instrumetas, kuris kristalizavo ir suteikė privalomąjį poveikį teisėms, numatytoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Ji buvo pirmoji sutartis, kuri Europoje sukūrė sistemą, užtikrinančią, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, laikytųsi savo įsipareigojimų ir kertinis akmuo tarptautinės teisės vystymuisi.

       

       

      Konvencijoje numatytos absoliučios teisės, kurių valstybės, Konvencijos dalyvės, jokiomis sąlygomis negali pažeisti, tokios kaip teisė į gyvybę ar kankinimų draudimas. Taip pat Konvencija saugo tam tikras teises ir laisves, kurios gali būti ribojamos tik įstatymu ir tik tada, kai toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje, tokias kaip teisė į laisvę ir saugumą ir teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Daug teisių buvo įtraukta į pirminį tekstą priėmus Konvencijos papildomus protokolus, pavyzdžiui, mirties bausmės panaikinimas, nuosavybės apsauga, teisė į laisvus rinkimus, judėjimo laisvė ir pan. Vienu iš paskutiniųjų pasirašytų protokolų, Protokolu Nr. 16, skatinamas teismų dialogas Europoje, nes aukščiausi valstybių, kurios ratifikavo protokolą, teismai (taip pat ir Lietuvos), nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. gali kreiptis į Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą.

       

       

      Pagal Konvenciją 1959 m. Strasbūre buvo įsteigtas Europos Žmogaus Teisių Teismas – unikali institucija, nagrinėjanti tariamus Konvencijos pažeidimus. Per daugelį metų Teismas įgijo vis daugiau įtakos ir pagarbos, ir žmogaus teisių apsaugos sistema tapo tokia, kokią ją mes žinome šiandien, kai kiekvienas asmuo, manantis, kad Europos Tarybos valstybė narė pažeidė jo ar jos Konvencijos garantuojamas teises, gali pateikti peticiją Teismui. Šiandien Konvencija gina daugiau nei 830 milijonų žmonių 47 Europos Tarybos valstybėse narėse.

       

       

      Lietuva ratifikavo Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d. Įstatymu, ji įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d. Lietuva taip pat yra ratifikavusi Konvencijoje garantuotas teises pildančius protokolus Nr. 1, 4, 6, 7 ir 13 bei keičiančius kontrolės sistemą – 11, 14 ir 15.

       

       

      Konvencijoje garantuotos teisės ir jas aiškinantys Teismo sprendimai turėjo ir tebeturi didelę įtaką Lietuvos teisės sistemai. Lietuvos teismai savo sprendimuose vis dažniau ir remiasi Konvencija, ir tiesiogiai ją taiko, tokiu būdu tapę pirminiais ir pagrindiniais žmogaus teisių apsaugos garantais Lietuvoje.

       

       

      Konvencija įkvėpė ne vieną teigiamą pokytį, tiek ją taikant nacionalinėms institucijoms, tiek padedant kelti žmogaus teisių apsaugos standartą visame pasaulyje. Konvencija yra gyvas instrumetas, kuris gali būti pritaikomas naujiems žmogaus teisių apsaugai kylantiems iššūkiams, tokiose srityse kaip privatumas, duomenų apsauga ir biomedicina, ypač aktualioms sparčiai besivystančios socialinės realybės kontekste. Neabejotina, kad Konvencija liks aktuali ir naujų iššūkių akivaizdoje, kaip nacionalinę žmogaus teisių apsaugą papildantis ir stiprinantis tarptautinis instrumentas.

    Atgal