Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė nutarimą byloje Adomavičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 17331/18), kuriuo pripažino peticiją aiškiai nepagrįsta, todėl nepriimtina.

Remiantis bylos duomenimis, Romas Adomavičius nacionalinių teismų buvo nuteistas už tai, kad 2012 m. būdamas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju ir UAB „Vilniaus vandenys“ Stebėtojų tarybos nariu, pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais ir pažintimis savo naudai tiesiogiai susitarė ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti savivaldybės įstaigą ir jos valstybės tarnautoją.

R. Adomavičius EŽTT skundėsi dėl to, kad nacionaliniai teismai neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, buvo šališki, nepasisakė dėl neteisėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų, o nusikalstamą veiką imituojantis modelis buvo naudojamas neteisėtai. Pareiškėjas teigė, kad buvo sukurstytas padaryti nusikaltimą, baudžiamajame procese prieš jį buvo naudojami kurstymo veiksmais surinkti įrodymai, taip pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą).

Šioje byloje EŽTT vertino ar, remiantis turima informacija, galima pakankamai tiksliai nustatyti, kad nacionalinės institucijos pareiškėjo veiklą tyrė iš esmės pasyviai ir neskatino jo padaryti nusikalstamos veikos. Nustačius, kad taip iš tikrųjų buvo, pakanka, kad Teismas padarytų išvadą, jog vėlesnis įrodymų, gautų taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, panaudojimas baudžiamajame procese atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas pastebėjo, kad D.N. buvo privatus asmuo, kurį pareiškėjas pažinojo, nes jie abu buvo tos pačios politinės partijos nariai. Nacionaliniai teismai, remdamiesi tarnybiniais STT pranešimais bei D.N. ir pareigūnų pokalbių stenogramomis, nustatė, kad D.N. kreipėsi į pareigūnus po to, kai su pareiškėju aptarė viešųjų pirkimų proceso klausimą ir bendrovės U. interesus. Nors pareiškėjas teigė, kad D.N. pradėjo bendradarbiauti su STT anksčiau, nacionaliniai teismai pripažino, kad šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais, o Teismui nebuvo pateikta jokia informacija, kuri leistų suabejoti šia išvada. Todėl Teismo manymu, ši byla susijusi ne su slaptu valdžios institucijų atliekamu tyrimu, o su privataus asmens, veikiančio prižiūrint valdžios institucijoms, veiksmais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigūnų ir D.N. pokalbių metu būtent pastarasis išreiškė įtarimus, kad pareiškėjas gali siekti gauti kyšį už įtaką viešųjų pirkimų proceso rezultatams, o pareigūnai D.N. paaiškino veiksmus, kuriuos jis galėtų atlikti, taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Jie taip pat nurodė D. N. nekurstyti pareiškėjo imti kyšį. Pareiškėjas, nurodydamas tam tikras iš šių pokalbių paimtas frazes, įrodinėjo, kad pareigūnai darė spaudimą D.N., kad šis jį sukurstytų, tačiau Teismas, išnagrinėjęs pokalbių stenogramas, konstatavo, kad pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.

Teismas pastebėjo, kad daugelis susitikimų buvo surengti pareiškėjo iniciatyva ir pritarė apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjo kalbėjimo būdas ir susitikimų aplinkybės įrodo, kad pokalbių tema jam buvo aiški ir kad jis suprato, jog jo veiksmai buvo neteisėti. Nors vėliau pareiškėjas taip pat teigė, kad D.N. siekė sukurstyti jį veikti neteisėtai bendrovės U. labui, Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų jų susitikimus ar informuotų apie juos valdžios institucijas. Teismo manymu, byloje nėra duomenų, kad D.N. būtų kurstęs pareiškėją paimti kyšį ar kad pareiškėjas nežinojo, kokiu tikslu jam buvo duoti pinigai.

Atsižvelgdamas į tai, Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo kurstoma padaryti nusikaltimą ir galima teigti, kad valdžios institucijos „prisijungė“ prie nusikalstamos veiklos, o ne ją inicijavo. Dėl to įrodymų, gautų taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, panaudojimas baudžiamajame procese prieš pareiškėją atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

EŽTT pripažino pareiškėjo peticiją aiškiai nepagrįsta, todėl nepriimtina pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalį.

Teismo nutarimas byloje Adomavičius prieš Lietuvą (anglų kalba)