• Byloje Zizevičienė prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino peticiją nepriimtina

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas ar EŽTT) 2019 m. sausio 31 d. paskelbė nutarimą byloje Zizevičienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 61462/16), kuriuo pripažino peticiją nepriimtina.

       

      Šioje byloje pareiškėja Laima Zizevičienė, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi (teisingas bylos nagrinėjimas), skundėsi, kad nacionaliniai teismai neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo, nes atmetė jos ieškinį dėl to, kad ji praleido ieškinio senaties terminą. Taip pat pareiškėja skundėsi pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) dėl to, kad valstybės institucija skirtingu laiku ir skirtingais pagrindais pardavė tą patį žemės sklypą dviem asmenims ir tai pažeidė jos teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

       

      Dėl pareiškėjos skundo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, EŽTT pakartojo, kad ieškinio senaties terminas per se nėra nesuderinamas su Konvencija, bet būtina nustatyti, ar konkrečioje byloje ieškinio senaties termino pobūdis ir taikymo būdas neprieštarauja Konvencijai. Be kita ko, tai reiškia, kad ieškinio senaties termino taikymas turi būti numatomas pareiškėjui, atsižvelgiant į reikšmingą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei į individualias aplinkybes. Teismas priminė, kad remiantis anksčiau galiojusio Civilinio kodekso 86 straipsniu bei šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalimi, „<...> teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą <...>“. EŽTT padarė išvadą, kad nacionaliniai teismai, taikydami ieškinio senaties terminą pareiškėjos civilinėje byloje, veikė teisėtai ir nesavavališkai, siekė teisėto tikslo, konkrečiai, užtikrinti teisinį saugumą ir galutinumą nuosavybės ginčuose. EŽTT pabrėžė, kad nacionaliniai teismai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, kodėl ji nepareiškė ieškinio anksčiau, bei nustatė, kad ji turėjo galimybę pareikšti ieškinį nacionalinėje teisėje nustatytu laiku. Atsižvelgdamas į pareiškėjos skundą, kad nacionaliniai teismai neišnagrinėjo jos bylos iš esmės, EŽTT pažymėjo, kad nepareikšdama ieškinio nacionaliniams teismams per nacionalinėje teisėje nustatytą terminą, pareiškėja prisiėmė riziką, kad jos skundas bus atmestas praleidus ieškinio senaties terminą. Lietuvos valdžios institucijos negali būti kaltinamos dėl to, kad pati pareiškėja negynė savo teisių per nustatytą terminą. Todėl ši pareiškėjos skundo dalis yra aiškiai nepagrįsta ir turi būti atmesta remiantis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktu ir 4 dalimi.

       

      Dėl pareiškėjos skundo pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį, EŽTT pakartojo, kad visi skundai, prieš teikiant juos EŽTT, turi būti išnagrinėti nacionaliniuose teismuose, bent iš esmės ir laikantis formalių reikalavimų bei nacionalinėje teisėje nustatytais terminais. EŽTT, atsižvelgdamas į tai, kad nacionaliniai teismai nenagrinėjo pareiškėjos ieškinio iš esmės, pareiškėjai praleidus ieškinio senaties terminą, pripažino, kad pareiškėja nepanaudojo vidaus teisinės gynybos priemonių. Todėl ši pareiškėjos skundo dalis pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį yra nepriimtina pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 ir 4 dalis.

       

      Teismo nutarimas byloje Zizevičienė prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal