• Dėl pareiškėjos suėmimo tinkamai neatsižvelgus į jos sveikatos būklę EŽTT konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą

    • 2020 m. lapkričio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Leonienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 61264/17), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalį, kadangi Lietuvos teismai įtikinamai neįrodė, kad atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, ypač į pareiškėjos sveikatos būklę, suėmimas buvo būtinas.

       

      Pareiškėja remdamasi Konvencijos 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas), kreipėsi į Teismą skųsdamasi, kad valdžios institucijos neužtikrino tinkamos sveikatos priežiūros, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, bei gydymo tęstinumo pareiškėjai esant kardomajame kalinime. Pareiškėja taip pat skundėsi pagal Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1, 3 ir 4 dalis dėl to, kad jos suėmimas buvo savavališkas, teismų sprendimai dėl jos suėmimo buvo tinkamai nemotyvuoti ir formalūs, o suėmimo trukmė buvo nepagrįsta. Be to, pareiškėjos teigimu, teismai apskritai nevertino švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės.

       

      Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėja ir teigė, kad visi kartai, kai ji nedalyvavo teismo posėdžiuose buvo pagrįsti ir nacionaliniai teismai suklydo darydami priešingas išvadas, tačiau jis negalėjo sutikti su šiuo teiginiu, kiek tai susiję su laikotarpiu iki 2016 m. lapkričio 7 d. EŽTT atkreipė dėmesį, kad minėtu laikotarpiu teismai nustatė, kad pareiškėja pateikė gydytojo pažymas, išduotas pažeidžiant atitinkamų teisės aktų reikalavimus, ir kad, pasak medicinos ekspertų, ji galėjo simuliuoti savo sveikatos būklės pablogėjimą.

       

      Toliau EŽTT atkreipė dėmesį, kad nacionaliniai teismai nevertino, ar tai, kad pareiškėja nedalyvaudavo posėdžiuose, nors ir be pateisinamos priežasties, sudarė pagrindą jai paskirti suėmimą. Teismas pastebėjo, kad už tai, kad nedalyvaudavo posėdyje, pareiškėjai kartais buvo skiriamos baudos, kartais – ne. Todėl, Teismo manymu, būtent jos nedalyvavimas 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje paskatino Kretingos rajono apylinkės teismą paskirti pareiškėjai suėmimą. Išsamiau nagrinėdamas su šiuo atveju susijusias aplinkybes, EŽTT pažymėjo, kad tą dieną, prasidėjus posėdžiui, pareiškėjos advokatė pranešė Kretingos rajono apylinkės teismui, kad pareiškėjai vykstant iš namų į Kretingą Šiauliuose sugedo jos automobilis ir kad vėliau tą dieną pareiškėja atvyko į teismą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad nors nacionaliniai teismai nurodė, kad jiems kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar gedimas iš tikrųjų įvyko, Teismas pabrėžė, kad bylos medžiagoje nėra nieko, kas rodytų, jog prieš paskirdami suėmimą nacionaliniai teismai ėmėsi pagrįstų veiksmų, kad įsitikintų, jog gedimas iš tiesų įvyko, pavyzdžiui, paprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Teismas konstatavo, kad nebuvo įtikinamai įrodyta, jog pareiškėja nedalyvavo 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje be pateisinamos priežasties.

       

      Teismas pastebėjo, kad nors pareiškėjai buvo paskirtos ir kai kurios švelnesnės kardomosios priemonės – baudos ir pasižadėjimas neišvykti iš šalies, tačiau jos nesustabdė jos nuo teismo posėdžių praleidinėjimo. Vis dėlto Teismas pažymėjo, kad nacionalinė teisė numatė ir kitas kardomąsias priemones, tokias kaip elektroninis stebėjimas, namų areštas ir užstatas, taip pat galimybę vienu metu taikyti keletą jų. Atkreipė dėmesį, kad Kretingos rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartyse nutartyse nebuvo paminėtos jokios kitos priemonės ar paaiškinta, kodėl jų nepakaktų pareiškėjos dalyvavimui teismo procese užtikrinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal nacionalinę teisę teismai privalėjo atsižvelgti į, be kita ko, pareiškėjos amžių, sveikatos būklę ir kitas svarbias asmenines aplinkybes ir kad savo apeliaciniuose skunduose ir prašymuose pareiškėja prašė jai taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, atsižvelgiant į jos senyvą amžių ir įvairius fizinius bei psichologinius negalavimus. Įvertinęs Vyriausybės argumentus, kad teismai turėjo pagrįstų priežasčių abejoti pareiškėjos teiginiais apie jos sveikatą, atsižvelgdami į tai, kad medicinos ekspertai savo išvadose anksčiau nustatė, jog pareiškėja galėjo simuliuoti savo būklės pablogėjimą, Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertų išvadose buvo kalbama apie pareiškėjos galimybes dalyvauti teismo posėdžiuose, o ne apie tai, ar atsižvelgiant į jos sveikatą jai galėjo būti paskirtas suėmimas. EŽTT padarė išvadą, kad teismai savo sprendimuose nepareiškė aiškios nuomonės apie pareiškėjos sveikatą ir nenurodė, ar, remiantis teismo paskirtų ekspertų išvadomis arba kita turima informacija, jai galėjo būti paskirtas suėmimas. Be to, nors po to, kai pareiškėja buvo paguldyta į psichiatrijos įstaigą, Kretingos rajono apylinkės teismas įpareigojo įvertinti, ar pareiškėjos psichinė sveikata leidžia jai paskirti suėmimą, pareiškėja buvo uždaryta kardomojo kalinimo įstaigoje dar prieš atliekant tokį vertinimą. Teismas taip pat pastebėjo, kad nors nurodytas pareiškėjos suėmimo tikslas buvo užtikrinti jos dalyvavimą teismo procese ir greitą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, per tris jos suėmimo mėnesius buvo surengtas vos vienas teismo posėdis, o vienas buvo atidėtas, nes valdžios institucijos nesugebėjo pristatyti pareiškėjos į teismą iš kardomojo kalinimo įstaigos ir neužtikrino jos dalyvavimo alternatyviomis priemonėmis.

       

      Teismas, vadovaudamasis Konvencijos 37 straipsnio 1 dalimi pareiškėjos skundą pagal Konvencijos 3 straipsnį (kankinimo uždraudimas) dėl sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš bylų sąrašo išbraukė, nes pareiškėja jo nebepalaikė.

       

      Nustatęs Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą, Teismas pareiškėjai priteisė 7 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

       

      Teismo sprendimas byloje Leonienė prieš Lietuvą

    Atgal