Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Rutkauskas prieš Lietuvą (Nr. 15816/20), kurioje pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 9 straipsnis (minties, sąžinės ir religijos laisvė) dėl to, kad jis – Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkas – nebuvo atleistas nuo karinės tarnybos.

Šioje byloje 2015 m. birželio mėn. 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Dariaus ir Girėno apygardos  2-ąją rinktinę su prašymu atleisti jį, kaip Jehovos liudytoją, nuo karinės tarnybos. Pastarajai bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai atmetus pareiškėjo prašymą, E. Rutkauskas kreipėsi į Lietuvos administracinius teismus, kurie atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 9 straipsniu, kreipėsi į Teismą, skųsdamasis, kad, nepaisant jo religinių įsitikinimų, jis nebuvo atleistas nuo karinės tarnybos. Be to, pareiškėjas teigia, kad Lietuvos teisė nenumato alternatyvios civilinės krašto apsaugos tarnybos.

Teismas vertins, ar Lietuvos valdžios institucijos, neatleisdamos pareiškėjo nuo karo prievolės, suvaržė pareiškėjo minties, sąžinės ir religijos laisvę Konvencijos 9 straipsnio prasme, t.y., ar toks suvaržymas atitiko nacionalinių įstatymų nuostatas ir buvo būtinas, kaip to reikalauja Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis. Be to, Teismas klausia, ar Valstybė užtikrina alternatyvią krašto apsaugos tarnybą – teisėje ar praktikoje, kuri savo pobūdžiu būtų tik civilinė ir nebūtų atgrasanti ar baudžiamoji.

Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT jau įvertino panašias aplinkybes byloje Teliatnikov prieš Lietuvą (peticijos Nr. 51914/19) ir 2022 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą šiuo klausimu. Nustatydamas Konvencijos 9 straipsnio pažeidimą, Teismas be kita ko konstatavo, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba Lietuvoje nėra tikra alternatyva, nes yra priklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros.