• Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė skundą dėl laisvės atėmimo pareiškėjui nepanaudojus vidaus teisinės gynybos priemonių

    • 2021 m. sausio 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė nutarimą byloje Valančius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28345/18), kuriuo atmetė skundą dėl laisvės atėmimo pareiškėjui nepanaudojus vidaus teisinės gynybos priemonių.

       

      Pareiškėjas A. Valančius kartu su policijos pareigūnais 2012 m. sausio 6 d. automobiliu atvyko į Palangos kredito unijos patalpas, kuriose buvo du Lietuvos banko atstovai. Palangos kredito unijos patalpose pareiškėjas pasirašė Palangos kredito unijos valdybos, kurios nariu jis buvo, posėdžio protokolą, kuriuo nuspręsta iš užimamų pareigų atstatydinti unijos administracijos vadovą ir į jo pareigas paskirti kitą asmenį.

       

      Valančius, remdamasis Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktu ir 2 dalimi, skundėsi EŽTT, kad policijos pareigūnai neteisėtai ir nepagrįstai jį sulaikė 2012 m. sausio 6 d. ir automobiliu pristatė į Palangos kredito unijos patalpas, pareiškėjui nebuvo pranešta, dėl ko jis sulaikytas. Pasak pareiškėjo, laikinas sulaikymas truko apytiksliai penkias valandas.

       

      Pirma, šioje byloje Teismas nagrinėjo, ar pareiškėjo pasirinkta vidaus teisinės gynybos priemonė buvo veiksminga atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnį (piktnaudžiavimas) dėl policijos pareigūnų, kurie tariamai neteisėtai atėmė jo laisvę, tačiau nacionalinės institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas atkreipė dėmesį į nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymius (valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią ne kiekvienas tarnybinis (arba drausminis) nusižengimas prilygsta piktnaudžiavimui kaip nusikalstamai veikai pagal BK 228 straipsnį. Teismo požiūriu, ypač svarbu, kad nacionalinės institucijos, atsisakydamos pradėti ikiteisminį tyrimą, aiškiai nurodė, kad neturi teisės vertinti policijos pareigūnų proceso veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, ir pareiškėjas turėjo teisę paduoti skundą dėl šių veiksmų Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Taigi Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasirinkta vidaus teisinės gynybos priemonė (prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnį) negalėjo atlyginti žalos dėl jo skundo pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį. Todėl negalima teigti, kad naudodamasis šia priemone pareiškėjas įvykdė reikalavimą pasinaudoti vidaus teisinės gynybos priemone, kaip reikalaujama Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje.

       

      Antra, Teismas nagrinėjo, ar pareiškėjui buvo prieinamos veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės dėl jo skundo. Teismas pakartojo, kad jau ankstesnėse bylose prieš Lietuvą pripažino, jog skundas pagal BPK 62 straipsnį (Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas) ir 63 straipsnį (Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas) ir ieškinys pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį (Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų) yra laikomos veiksmingomis vidaus teisinės gynybos priemonėmis dėl skundų, susijusių su neteisėtu laisvės atėmimu (žr. Venskutė prieš Lietuvą, Nr. 10645/08, § 69, 2012 m. gruodžio 11 d., Imbras prieš Lietuvą (nutarimas), Nr. 22740/10, §§ 50-52, 2018 m. liepos 10 d.).

       

      Pareiškėjas teigė, kad 2012 m. sausio 6 d. jam nebuvo pranešta, dėl ko jis sulaikytas, nebuvo pateiktas laikino sulaikymo protokolas bei nebuvo išaiškinta teisė pateikti skundą. Teismas galėjo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad iš pradžių pareiškėjas nežinojo apie tinkamą priemonę policijos pareigūnų veiksmams apskųsti, tačiau Teismas pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui buvo oficialiai pranešta apie jam pareikštus įtarimus ir pranešta apie jo, kaip įtariamojo, teises, įskaitant teisę pateikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, be to, nuo 2012 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui atstovavo advokatas. Todėl Teismas įsitikinęs, kad tuo metu pareiškėjas jau galėjo paduoti skundą dėl jo tariamai neteisėto sulaikymo pagal BPK 62 ir 63 straipsnius.

       

      Trečia, Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepanaudojo ir minėtos teisinės gynybos priemonės pagal CK 6.272 straipsnį.

       

      Teismas pripažino peticiją nepriimtina pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 ir 4 dalis.

       

      Teismo nutarimas byloje Valančius prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal