Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Lietuva pažeidė tėvo ir dukters Konvencijoje garantuojamas teises, delsdama grąžinti vaiką į Vokietiją

2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje  Rinau prieš Lietuvą (peticijos Nr. 10926/09), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8  straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą).

Pirmasis pareiškėjas Michael Rinau savo ir antrosios pareiškėjos, jo dukters - Luisos Rinau, vardu teigė, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami bylą dėl antrosios pareiškėjos grąžinimo į Vokietiją netinkamai taikė 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 bei Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatas, nesilaikė jame numatytų terminų ir neteisėtai vilkino procesą. M. Rinau teigimu, dėl to jis su dukra prarado daug laiko, ryšys tarp jų susilpnėjo. Be to, pirmojo pareiškėjo nuomone, bylą dėl jo dukters grąžinimo nagrinėję Lietuvos teismai patyrė politinį spaudimą, valdžios institucijos kišosi į procesą, suteikdamos išskirtinę paramą vaiko motinai, - taip buvo pažeistas Konvencijos 6 straipsnis (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą).     

Teismas visus pareiškėjo skundus nagrinėjo tik pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Įvertinęs nacionalinių valdžios institucijų veiksmus iki Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjo prašymą dėl vaiko grobimo buvo nuspręsta grąžinti pareiškėjo dukterį į Vokietiją, Teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo procesas, nors ir viršijo šešių savaičių terminą pagal Hagos Konvenciją, buvo suderinamas su Konvencijos 8 straipsnyje keliamais reikalavimais.     

Spręsdamas dėl įvykių byloje po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, EŽTT konstatavo, jog nepaisant sprendimo priėmimo proceso iki 2007 m. kovo 15 d. atitikties Konvencijos 8 straipsniui, paskesni Lietuvos valdžios institucijų veiksmai, įskaitant politikų kišimąsi į bylos nagrinėjimą bei tai, kaip byla vėliau buvo nagrinėjama nacionaliniuose teismuose bei vertinama kitų valdžios institucijų, neatitiko šioje Konvencijos nuostatoje Valstybei keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, Teismas nusprendė, kad buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis abiejų pareiškėjų – tiek M. Rinau, tiek jo dukters – atžvilgiu.   

Spręsdamas dėl žalos atlyginimo pagal Konvencijos 41 straipsnį, Teismas priteisė pareiškėjams 30 000 eurų neturtinei žalai bei 93 230 eurų sumą bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms atlyginti.    

 Teismo sprendimas byloje Rinau prieš Lietuvą (anglų kalba)

Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Lietuvos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo pareiškėjai buvo diskriminuojami dėl jų seksualinės orientacijos

2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41288/15), kuriuo konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

Šioje byloje pareiškėjai Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas skundėsi dėl to, kad jie buvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo, po to kai pirmajam pareiškėjui Beizarui socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbus nuotrauką, kurioje užfiksuoti du besibučiuojantys vyrai (pirmasis ir antrasis pareiškėjai), pirmojo pareiškėjo  „Facebook“ puslapyje paskelbti neigiami komentarai.

EŽTT nustatė, kad komentarai pirmojo pareiškėjo „Facebook“ puslapyje paveikė pareiškėjų gerovę ir orumą, todėl byla pateko į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį.

EŽTT nusprendė, kad pareiškėjų homoseksuali orientacija turėjo reikšmės valdžios institucijų vertinimui sprendžiant, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ginčijamų komentarų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismai besibučiuojančių pareiškėjų nuotrauką viešojoje erdvėje „Facebook“ laikė pareiškėjų „ekscentrišku elgesiu“, Teismas padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai savo sprendimuose davė tiesioginę nuorodą į pareiškėjų seksualinę orientaciją. Teismai pritardami atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą gana aiškiai išreiškė nepritarimą tokiam viešam pareiškėjų seksualinės orientacijos demonstravimui teigdami, kad homoseksualumo priėmimas visuomenėje nesuderinamas su „tradicinės šeimos vertybėmis“. Taigi dėl valdžios institucijų diskriminacinio požiūrio pareiškėjams nebuvo suteikta pagal baudžiamąją teisę garantuojama apsauga nuo atvirų raginimų kėsintis į pareiškėjų fizinį ir psichinį vientisumą. EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo diskriminuojami jų seksualinės orientacijos pagrindu. Teismas nustatė Konvencijos 14 straipsnio, taikant jį kartu su 8 straipsniu, pažeidimą.

Taip pat EŽTT nusprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią pareiškėjų byloje taikė ir prokuroras, kurio nutarimą paliko galioti nacionaliniai teismai, nesuteikė pareiškėjams veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės skundžiantis dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu. Todėl EŽTT nustatė atskirą Konvencijos 13 straipsnio pažeidimą. 

Teismas kiekvienam pareiškėjui priteisė 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų pareiškėjų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

Teismo sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (anglų kalba)