• Europos Žmogaus Teisių Teismas nenustatė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimo

    • 2020 m. vasario 25 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Abukauskai prieš Lietuvą (peticijos Nr. 72065/17), kuriuo konstatavo, jog Lietuva įvykdė pozityviąsias pareigas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga), nors ikiteisminio tyrimo metu, nenustačius namo padegėjo, pareiškėjams nebuvo iš ko pareikalauti žalos atlyginimo už gaisre prarastą nuosavybę.

       

      Savo peticijoje Teismui Abukauskų šeima skundėsi, kad ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti už jų namo padegimą kaltus asmenis, dėl pareigūnų klaidų buvo neveiksmingas, nes namo padegėjas nebuvo nustatytas. Anot pareiškėjų, dėl to jie neteko galimybės iš kaltininko prisiteisti žalos už prarastą turtą. Konstatuodami, kad ikiteisminio tyrimo trūkumai nebuvo akivaizdūs ir sunkūs nacionaliniai teismai atmetė pareiškėjų ieškinį dėl žalos atlyginimo iš valstybės. Remdamiesi Konvencijos 1 protokolo 1 straipsniu pareiškėjai kreipėsi į EŽTT.

       

      Sprendime Teismas visų pirma nurodė, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį valstybėms tenka pozityvioji pareiga atlikti veiksmingą ikiteisminį tyrimą, kurios pobūdis ir apimtis priklauso nuo bylos aplinkybių. Šiuo požiūriu Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nacionaliniams teismams nesiskundė, jog dėl pavojingos veikos, - padegimo, - jų gyvybei ar sveikatai buvo kilęs pavojus, o turtinės bei neturtinės žalos reikalavo tik už prarastą nuosavybę. Atsižvelgdamas į tai, kad skundų dėl pavojaus gyvybei ar sveikatai nebuvo, Teismas vertino tik tai, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo akivaizdžių ir sunkių pareigūnų klaidų, lėmusių nesėkmingą jo baigtį. Čia Teismas priminė, kad pareiga atlikti veiksmingą tyrimą yra priemonių, o ne rezultato pareiga. Be to, Konvencija nesuteikia teisės trečiuosius asmenis persekioti ar nubausti už nusikalstamą veiką. Todėl Teismui vien fakto, kad ikiteisminio tyrimo metu padegimo kaltininkas nebuvo nustatytas, nepakako konstatuoti, jog tyrimas buvo neveiksmingas. Įvertinęs nacionalinių teismų, atmetusių pareiškėjų civilinį ieškinį prieš valstybę, išvadas EŽTT atkreipė dėmesį, kad pastarųjų sprendimu padegėjo nebuvo galima nustatyti dėl to, kad ant objektų iš gaisravietės nebuvo degių skysčių pėdsakų. Šiuo požiūriu Teismas pabrėžė, kad įrodymų leistinumas ir vertinimas - nacionalinės teisės dalykas ir nacionalinių teismų prerogatyva. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad tyrimo metu pareiškėjai neprašė valdžios institucijų atlikti papildomus tyrimo veiksmus, neapskundė prokuroro nutarimų nutraukti ir sustabdyti ikiteisminį tyrimą, Teismas nutarė, kad tokiu būdu pareiškėjai aiškiai pripažino, jog visi reikiami tyrimo veiksmai buvo atlikti.

       

      Atsižvelgęs į minėtus argumentus, Teismas nusprendė, kad nėra priežasties teigti, jog akivaizdžios ir sunkios valdžios institucijų klaidos ikiteisminio tyrimo metu lėmė nesėkmingą ikiteisminio tyrimo baigtį. Todėl, Teismo nuomone, valstybė įvykdė pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį ir šios nuostatos nepažeidė.

       

      Teismo sprendimas byloje Abukauskai prieš Lietuvą (anglų kalba)   

    Atgal