• Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad mirties aplinkybių tyrimas buvo neveiksmingas

    • 2019 m. spalio 1 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Tumėnienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 10544/17), kuriuo konstatavo, jog pareiškėjos brolio mirties aplinkybių tyrimas neatitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnio (teisė į gyvybę) procesinio aspekto reikalavimų.

       

      Ikiteisminis tyrimas, dėl kurio veiksmingumo savo peticijoje skundėsi D. Tumėnienė, buvo pradėtas 2005 m. liepos 7 d. dėl pareiškėjos brolio M.K. sužalojimo, kuris po kelių parų ligoninėje mirė. 2007 m. sausio 10 d. sulaikytas T.D. prisipažino sumušęs savo draugą M.K., vėliau pakeitė tokius savo parodymus, neigdamas kaltę. 2014 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismas išteisino T.D. neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamąją bylą perdavė prokurorui imtis tolesnių priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį pareiškėjos skundą priimti atsisakė. Ikiteisminis tyrimas tebevyksta.

       

      Teismas nepritarė Vyriausybės argumentams, kad peticija turėtų būti atmesta dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalį. EŽTT nuomone, pareiškėja panaudojo visas baudžiamojoje teisėje numatytas veiksmingas vidaus teisinės gynybos priemones, todėl neprivalėjo kreiptis į nacionalinius teismus civilinio proceso tvarka neturtinei žalai dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atlyginti.

       

      Vertindamas pareiškėjos skundą iš esmės Teismas atkreipė dėmesį, kad jis patenka į Konvencijos 2 straipsnio procesinio aspekto, įpareigojančio valstybę atlikti veiksmingą tyrimą, sritį. Procesinė pareiga atlikti veiksmingą tyrimą apima tiek ikiteisminį tyrimą, tiek teisminį procesą.

       

      Referuodamas į savo jurisprudencijoje panašiose bylose nustatytus bendruosius principus, Teismas pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimas buvo nepriklausomas, o pareiškėjos teisėti interesai - užtikrinti, todėl nusprendė vertinti, ar tyrimo, koks buvo atliktas, metu buvo galima nustatyti bylos faktus bei kaltus asmenis.

       

      Įvertinęs ikiteisminį tyrimą, Teismas pastebėjo, kad jis buvo pradėtas nedelsiant ir per pirmą mėnesį, siekiant nustatyti pareiškėjos brolio M.K. mirties aplinkybes, buvo atlikta daug tyrimo veiksmų. Nors Teismas pritarė Vyriausybei, kad M.K. nebendradarbiavimas jo sužalojimo ir paguldymo į ligoninę dieną apsunkino valdžios institucijų darbą, vis dėlto nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo greitas ir kruopštus tik pirmą jo mėnesį. Šiuo požiūriu EŽTT visų pirma išskyrė valdžios institucijų ikiteisminio tyrimo veiksmus M.K. draugo V.S. atžvilgiu. Sutikdamas su Vyriausybe, kad V.S. savižudybė tapo kliūtimi nustatyti tiesą byloje, EŽTT pabrėžė, kad valdžios institucijos šios bylos aplinkybėmis privalėjo veikti greičiau ir pakartotinai apklausti V.S. iki jo savižudybės. Be to, Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po V.S. savižudybės nuo 2005 m. rugpjūčio iki 2006 m. rugpjūčio buvo apklausti tik 6 liudytojai, neatliekant jokių kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Toliau EŽTT atkreipė dėmesį į valdžios institucijų veiksmus T.D. atžvilgiu, kurio policija pradėjo ieškoti tik 2006 m. lapkritį, nors pareiškėjos sesuo 2006 m. balandį nurodė, jog T.D. galėjo prisidėti prie M.K. nužudymo. Teismas pabrėžė, kad nors nacionaliniai teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą prieš T.D., nurodė, kad jo prisipažinimas buvo „neįtikinantis ir nelogiškas“ bei prieštaringas, valdžios institucijos tyrimo veiksmų trūkumams pašalinti nesiėmė. Be to, anot Teismo, policija netyrė ir pareiškėjos bei jos motinos versijos, jog nusikaltimą padarė keli asmenys; kaltinamasis aktas buvo surašytas remiantis tik T.D. pirminiu prisipažinimu, kuriame jis teigė, jog M.K. užpuolė vienas. Nuspręsdamas, kad dėl visų išvardytų aplinkybių šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus, EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad T.D. išteisinęs Klaipėdos apygardos teismas taip pat konstatavo ikiteisminio tyrimo trūkumus. Jie nustatyti ir Generalinės prokuratūros Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

       

      Vertindamas teisminį šios bylos procesą Teismas, nors ir sutikdamas, jog byla buvo sudėtinga, vis dėlto nusprendė, kad teismo proceso trukmė buvo pernelyg ilga ir nepateisinama.

       

      Konstatuodamas valdžios institucijų klaidas ir pernelyg ilgą pareiškėjos brolio mirties aplinkybių tyrimo trukmę, Teismas nusprendė, kad buvo pažeistas Konvencijos 2 straipsnio procesinis aspektas.

       

      Spręsdamas dėl žalos atlyginimo pagal Konvencijos 41 straipsnį, Teismas priteisė pareiškėjai 10 000 eurų sumą neturtinei žalai ir 3 315 eurų sumą bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms atlyginti.

       

      Teismo sprendimas byloje Tumėnienė prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal