• EŽTT konstatavo, kad buvęs prokuroras ir advokatas nebuvo sukurstytas padaryti nusikaltimą

    • 2018 m. vasario 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir Teismas) paskelbė sprendimą byloje Ramanauskas prieš Lietuvą (peticijos nr. 55146/14), kuriuo nustatė, kad nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalis.

       

      2012 m. Kęstas Ramanauskas buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas advokatu, pažadėjo nuteistajam, atliekančiam bausmę Pravieniškių pataisos namuose, už kyšį paveikti Kauno apygardos teismo teisėjus taip, kad nuteistasis būtų paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai. Atlikus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pareiškėjas buvo sulaikytas ir nuteistas pagal veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso 226 straipsnį (tarpininko kyšininkavimas).

       

      Kęstas Ramanauskas kreipėsi į Teismą skųsdamasis, kad nacionaliniai teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pareiškėjas teigė, kad buvo sukurstytas padaryti nusikaltimą, baudžiamajame procese prieš jį buvo naudojami kurstymo veiksmais bei neteisėtų priemonių pagalba surinkti įrodymai.

       

      Sprendime visų pirma Teismas atkreipė dėmesį, jog ankstesnėje to paties pareiškėjo byloje (Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos nr. 74420/01), kurioje Teismas buvo konstatavęs, jog tuo metu prokuroru dirbęs pareiškėjas, nors ir paėmė kyšį, tačiau jis buvo sukurstytas padaryti šį nusikaltimą, pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnį, yra nustatyti pagrindiniai principai, kuriais remiantis turi būti sprendžiama, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Konvencija garantuojama teisė į teisingą procesą išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Pagrindinis kriterijus šiuo atveju yra tai, ar tyrimas yra „iš esmės pasyvus“, ar nėra kurstymo padaryti nusikaltimą, kuris antraip nebūtų padarytas.

       

      Teismas konstatavo, jog šioje byloje pareigūnai tik informavo nuteistąjį bei jo pažįstamą asmenį, kokių veiksmų šie gali imtis, po to, kai nuteistasis perdavė informaciją STT. Taigi ši byla nėra susijusi su slaptu policijos darbu per se, o tik su privataus asmens, kurio veiksmus prižiūrėjo pareigūnai, veikla. Be to, slapta atlikti įrašai parodė, jog Kęstas Ramanauskas pats nurodė, jog galima papirkti teisėjus, bei įvardino konkrečias sumas. Pinigai, kuriuos paėmė pareiškėjas, Teismo vertinimu, nebuvo atlygis už jo teisines paslaugas, bet to, jis nepranešė pareigūnams apie nuteistojo veiksmus, nepaisant to, jog vėliau apkaltino pastarąjį kurstymu padaryti nusikaltimą.

       

      Apibendrinant, Teismas nenustatė jokių pažeidimų tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmuose. Teismo vertinimu, pareigūnai tik prisijungė prie nusikalstamos veikos, o ne ją inicijavo. Nebuvo jokio kurstymo padaryti nusikaltimą, taigi tyrimo metu surinktų įrodymų prieš Kęstą Ramanauską panaudojimas baudžiamajame procese nepažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies.

       

      Pritariančioje nuomonėje teisėjas E. Kūris lygina Teismo sprendimus šioje ir to paties pareiškėjo dešimties metų senumo byloje , atkreipdamas dėmesį į Teismo įrodymų vertinimo metodologiją bei Teismo polinkį tikėti arba netikėti šalių teiginiais agent provocateur bylose.

       

      Teismo sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal