• EŽTT konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesio ir 6 straipsnio pažeidimą dėl atsisakymo apklausti nurodytus liudytojus

    • 2018 m. birželio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje T. K. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14000/12), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį (kankinimo uždraudimas), kadangi po suėmimo iš pareiškėjo ilgą laiką buvo atimti akiniai, kurie nepaisant pakartotinių jo prašymų institucijoms nebuvo grąžinti, todėl jis patyrė žeminantį elgesį bei 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį ir 3 dalies  d punktą, kadangi Lietuvos teismai, nesugebėdami nustatyti pareiškėjo sugyventinės buvimo vietos ir teismo posėdyje ją apklausti, be to, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo vaikų parodymai buvo naudojami kaip vieninteliai tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nesuteikiant jam realios galimybės įsitikinti minėtų parodymų patikimumu, apribojo pareiškėjo teisė į gynybą ir dėl to bylos procesas neatitiko teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų.

       

      Pareiškėjas kreipėsi į Teismą, skųsdamasis, kad jį sulaikydami pareigūnai atėmė iš jo akinius, kuriuos grąžino tik po penkių mėnesių. Jis teigė, kad dėl to pablogėjo jo rega ir jis patyrė orumą žeminantį elgesį, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis. Remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies d punktu, pareiškėjas taip pat skundėsi dėl tariamai pažeistos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, neužtikrinus jam galimybės iškviesti gynybos liudytojų ir apklausti kaltinimo liudytojus.

       

      Nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl tariamo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymas grąžinti jo akinius, apie kurį jis užsiminė 2011 m. lapkričio mėn. laiške institucijoms, reikalavo imtis atitinkamų veiksmų iš karto, kai institucijoms apie tai buvo pranešta. Teismas pastebėjo, kad sprendžiant iš to, jog pareiškėjui prašymą teko pakartoti, valdžios institucijos jokių veiksmų nesiėmė. Akiniai pareiškėjui galiausiai grąžinti tik 2012 m. balandžio 20 d. Atsižvelgdamas į tai, Teismas nesutiko, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai. Todėl Teismas konstatavo, kad elgesys, kuriuo pareiškėjas skundėsi, priskirtinas valdžios institucijoms. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos atveju patirtos kančios laipsnį ir visų pirma jo trukmę bei valdžios institucijų abejingumą pareiškėjo prašymams grąžinti akinius, Teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė žeminantį elgesį.

       

      Vertindamas pareiškėjo skundą dėl tariamo Konvencijos 6 straipsnio pažeidimo, Teismas visų pirma priminė savo nusistovėjusią praktiką, kurioje pripažįstama, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytos garantijos yra to paties straipsnio 1 dalyje numatytos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą sudedamieji elementai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama kiekvieną kartą vertinant bylos nagrinėjimo teisingumą. Pagrindinė Teismo užduotis, susijusi su 6 straipsnio 1 dalimi, yra įvertinti baudžiamojo proceso teisingumą, vertinant jį kaip visumą. Pažymėjo, kad baudžiamosiose bylose, susijusiose su seksualiniu prievartavimu, gali būti imamasi tam tikrų priemonių nukentėjusiajam apsaugoti, jei tokios priemonės yra suderinamos su galimybe tinkamai ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Be to, siekiant tinkamai užtikrinti teisę į gynybą, gali būti reikalaujama, kad teisminės institucijos imtųsi priemonių, kompensuojančių gynybai sudarytas kliūtis. Teismas taip pat pabrėžė, kad paprastai liudytojai parodymus privalo duoti teismo posėdyje ir turi būti imtasi visų pagrįstų pastangų, siekiant užtikrinti jų dalyvavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad reikia imtis konkrečių priemonių siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius seksualinio pobūdžio baudžiamosiose bylose, ypač bylose, susijusiose su nepilnamečiais, Teismas sutiko, kad šioje byloje buvo rimtų priežasčių neleisti pareiškėjui apklausti mažamečių berniukų kryžminės apklausos būdu siekiant užtikrinti jų saugumą, tačiau jų per ikiteisminį tyrimą duoti parodymai galėjo būti pripažįstami įrodymais byloje. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors V. K. ir slapstėsi, ji toliau gavo motinystės išmokas, taip palaikydama tam tikrą ryšį su valstybės institucijomis. Todėl Teismas laikėsi nuomonės, kad valstybės institucijos galėjo įdėti daugiau pastangų jos buvimo vietai nustatyti. Teismo padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tokių atsvaros veiksnių, kurie leistų teisingai ir tinkamai įvertinti jo vaikų parodymų patikimumą.

       

      Teismas atkreipė dėmesį, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu baudžiamasis procesas privalo būti organizuojamas taip, kad būtų apsaugoti labai jaunų nukentėjusiųjų interesai, ypač seksualinio pobūdžio bylose. Vis dėlto Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo vaikų parodymai buvo naudojami kaip vieninteliai tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nesuteikiant jam realios galimybės įsitikinti minėtų parodymų patikimumu, pareiškėjo teisė į gynybą buvo apribota ir dėl to bylos procesas neatitiko teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų. Todėl Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies d punktas.

       

      Pareiškėjas reikalavo 150 000 eurų turtinei žalai, 700 000 neturtinei žalai atlyginti bei 600 eurų kitų išlaidų. Vyriausybė su pareikštais pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Kadangi pareiškėjas patyrė nusivylimą dėl nustatytų Konvencijos 3 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies d punkto pažeidimų, Teismas priteisė pareiškėjui 13 000 eurų neturtinės žalos kompensaciją. Pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, sutikęs su Vyriausybės argumentais, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp nustatyto pažeidimo ir tariamo poveikio jo nuosavybės teisėms. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl kitų išlaidų atlyginimo, nes pareiškėjas nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

       

      Teismo sprendimas byloje T. K. prieš Lietuvą

    Atgal