• EŽTT konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl pareiškėjo patirto kankinimo neleidus jam kardomojo kalinimo metu naudoti gydytojo rekomenduoto medicininio prietaiso

    • 2019 m. gegužės 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Urbonavičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 549/17), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį (kankinimo uždraudimas), kadangi neužtikrino pareiškėjui tinkamo gydymo jam esant kardomajame kalinime Kauno tardymo izoliatoriuje.

       

      Pareiškėjas kreipėsi į Teismą, skųsdamasis, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija atsisakė leisti pareiškėjui įsigyti ir naudoti jo gydytojo rekomenduotą medicininį prietaisą CPAP, t. y. slėgio matavimo aparatą miego metu jo sveikatos būklei – miego apnėjai gydyti. Pareiškėjo teigimu, dėl to pablogėjo jo sveikata ir jis patyrė orumą žeminantį elgesį, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis.

       

      Vertindamas pareiškėjo skundą dėl nepakankamos sveikatos priežiūros, Teismas visų pirma pabrėžė, kad Konvencijos 3 straipsnis absoliučiai uždraudžia kankinimą ar nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, neatsižvelgiant į aplinkybes ir nukentėjusiojo elgesį. Teismas priminė savo praktiką, kurioje pripažįstama, jog Konvencijos 3 straipsniu draudžiamas elgesys turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kad patektų į minėto straipsnio taikymo sritį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pavyzdžiui, elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Teismas pažymėjo, kad Konvencijos 3 straipsnis įpareigoja valstybes tinkamai užtikrinti suimtojo sveikatą ir gerovę, be kita ko, suteikiant reikalingą medicininę priežiūrą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tinkamos medicininės priežiūros nebuvimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip netinkamas elgesys, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, Teismas pabrėžė, kad labai sunku įvertinti medicininės priežiūros „tinkamumą“. Šiuo požiūriu atkreipė dėmesį, jog atliekant šį vertinimą svarbu, jog vien pats faktas, kad suimtąjį apžiūrėjo gydytojas ir paskyrė jam tam tikrą gydymą, savaime nesuponuoja išvados, kad suteikta medicininė priežiūra buvo tinkama. Teismas pabrėžė, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad būtų saugomi išsamūs duomenys apie suimtojo sveikatos būklę ir jam taikytą gydymą, o tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozės ir gydymas būtų atliekami laiku, o gydymo priežiūra reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jų pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų atsiradus simptomams (žr. Kulikowski prieš Lenkiją (Nr. 2), Nr. 16831/07, § 65, 2012 m. spalio 9 d.). Valdžios institucijos turi užtikrinti ne tik tai, kad pareiškėją apžiūrėtų gydytojas ir būtų išklausyti jo nusiskundimai, bet taip pat, kad būtų sukurtos būtinos sąlygos faktiškai laikytis paskirto gydymo (žr. Hummatov prieš Azerbaidžaną, Nr. 9852/03 ir 13413/04, § 116, 2007 m. lapkričio 29 d.). Galiausiai Teismas atkreipė dėmesį, kad nustatydamas reikiamą sveikatos priežiūros standartą jis lanksčiai vertina kiekvieną situaciją, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

       

      Nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl tariamo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, Teismas pakartojo, kad jis neturi kompetencijos spręsti dėl klausimų, išimtinai susijusių su medicinos specialistų kompetencija, nustatyti, ar pareiškėjui iš tikrųjų reikėjo tam tikro gydymo arba gydymo metodai buvo parinkti tinkamai įvertinus pareiškėjo poreikius. Atsižvelgdamas į kardomajame kalinime esančių pareiškėjų pažeidžiamumą, Teismas pabrėžė, kad Vyriausybė privalo pateikti patikimus ir įtikinamus įrodymus, patvirtinančius, kad atitinkamas pareiškėjas gavo visapusišką ir tinkamą medicininę priežiūrą jam esant kardomajame kalinime.

       

      Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, Teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teismai nenagrinėjo pareiškėjo medicininio gydymo kokybės klausimo. Iš esmės teismai buvo sutelkę dėmesį į vieną klausimą: ar valdžios institucijų atsisakymas leisti pareiškėjui įsigyti ir naudoti CPAP medicininį prietaisą buvo teisėtas. Be to, nepaisant to, kad nacionaliniai teismai nustatė, jog pagal gydytojo pateiktą rekomendaciją pareiškėjas turėjo toliau naudotis CPAP prietaisu, teismai pareiškėjui tik priteisė kompensaciją už neturtinę žalą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors nacionaliniai teismai rėmėsi medicinos eksperto ataskaita, kurioje nurodyta, kad gali atsirasti komplikacijų, jei miego apnėja nebus gydoma ir kad pareiškėjo būklė pablogėjo, teismų manymu, nebuvo jokių indikacijų, kad pareiškėjo būklė iš tikrųjų pablogėjo tuo metu, kai jis negalėjo naudotis CPAP prietaisu. Teismo manymu, nacionaliniai teismai taip pat nevertino galimų pasekmių to, kad pareiškėjui vis dar nebuvo leista naudotis CPAP prietaisu ir po jų sprendimų priėmimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis bylos medžiaga, pareiškėjui naudotis CPAP prietaisas pirmą kartą buvo suteiktas tik 2015 m. kovo 20 d., kai jis buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Galiausiai Teismas pabrėžė, kad neturi pagrindo abejoti gydytojo rekomendacijos ir medicinos ekspertų ataskaitos, kuriomis rėmėsi ir nacionaliniai teismai ir kuriose buvo nurodyta, kad CPAP prietaiso naudojimas yra veiksmingiausias miego apnėjos gydymo būdas ir pareiškėjui buvo rekomenduota toliau naudoti šį prietaisą, patikimumu. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo patologiją ir su tuo susijusią riziką, pareiškėjo patirti jausmai turėjo būti pakankamai intensyvūs ir pasiekė žiaurumo lygį, kad patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį. Todėl Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltinimai dėl netinkamo gydymo Kauno tardymo izoliatoriuje buvo nustatyti ir konstatavo, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

       

      Pareiškėjas reikalavo 86 800 eurų neturtinei žalai atlyginti. Vyriausybė su pareikštais pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Kadangi Teismo manymu pareiškėjas patyrė nusivylimą dėl to, kad jam buvo neleista įsigyti gydytojo rekomenduoto medicininio prietaiso, Teismas priteisė pareiškėjui 5 400 eurų neturtinės žalos kompensaciją.

       

      Teismo sprendimas byloje Urbonavičius prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal