• EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl nepakankamai išsamiai motyvuoto nacionalinių teismų atsisakymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

    • 2019 m. balandžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje UAB „Baltic Master“ prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55092/16), priimtą bylą išnagrinėjus 3 teisėjų Komitete, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teismai nepakankamai motyvavo atsisakymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal pareiškėjos prašymą administracinėje byloje ir pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą).  

       

       

      Pareiškėja teigė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) atsisakymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) buvo nepakankamai motyvuotas. Pareiškėja taip pat skundėsi pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį teigdama, kad jai nepagrįstai teko sumokėti 638 507 eurus mokesčių ir taip nepagrįstai buvo suvaržyta jos nuosavybės teisė.

       

       

      Nagrinėdamas peticiją, Teismas rėmėsi gausia savo praktika ir joje išdėstytais bendraisiais principais panašiose bylose, kuriose pripažįstama, jog nacionaliniai teismai turi teisę ir pareigą aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę ir spręsti, ar kreipimasis į ESTT yra reikalingas. Konvencija negarantuoja teisės į bylos perdavimą kitam nacionaliniam teismui ar ESTT prejudiciniam sprendimui priimti. Visgi Teismas anksčiau buvo pažymėjęs, kad nacionalinio teismo atsisakymas kreiptis į ESTT tam tikrais atvejais gali pažeisti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kai toks atsisakymas yra savavališkas. Atsisakymas savavališku gali būti pripažintas tada, kai taikytinos taisyklės neleidžia jokių išimčių dėl kreipimosi į ESTT; kai atsisakymas yra pagrįstas motyvais, kurie nėra tarp motyvų, kurie yra numatyti taisyklėse arba kai atsisakymas nėra pakankamai motyvuotas (žr. Ullens de Schooten and Rezabek v. Belgium, nos. 3989/07 and 38353/07, §§ 57-59, 2011-09-20; Baydar v. the Netherlands, no. 55385/14, § 39, 2018-04-24; Somorjai v. Hungary, no. 60934/13, § 56, 2018-08-28). Pagrindiniai principai dėl pareigos pagrįsti aukščiausių teismų sprendimus nesikreipti į ESTT yra priminti byloje Dhahbi prieš Italiją (no. 17120/99, § 31, 2014-04-08). Šių principų esmė yra ta, kad teismai privalo, remdamiesi Cilfit praktika, pateikti motyvus, kodėl jie nemano, kad kreipimasis į ESTT yra būtinas, t. y. kodėl jie nusprendė, kad klausimas nėra reikšmingas; kad ESTT jau atsakė į tokį pat klausimą; ar kad jų manymu teisingas Europos Sąjungos teisės aiškinimas yra toks aiškus, kad dėl to negali kilti jokių abejonių. Teismas laiko, kad jei prašymas kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo yra nepakankamai pagrįstas ar suformuluotas pernelyg abstrakčiai, pagal Konvencijos 6 straipsnį nacionaliniai aukščiausi teismai gali atmesti tokį prašymą tiesiog pateikdami nuorodą į atitinkamą nacionalinės teisės aktą. Teismas taip pat yra nustatęs, kad motyvų santraukos atsisakant kreiptis į ESTT gali pakakti, kai tokia santrauka seka iš to paties teismo sprendimo kitos dalies, kurioje nurodoma, kad kreipimasis į ESTT nebūtų prasmingas. Kai pateikiamos išsamios priežastys dėl nesikreipimo į ESTT, laikoma, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų buvo laikytasi.

       

       

      Anot Teismo, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek LVAT atmetė pareiškėjos prašymą kreiptis į ESTT remdamiesi labai trumpu paaiškinimu. LVAT tiesiog nurodė, kad Europos Sąjungos teisės taikymas buvo akivaizdus. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjos prašymas buvo labai detalus ir kad LVAT nepateikė pakankamai išsamių motyvų, kodėl kreipimasis į ESTT nebuvo reikalingas, bei ESTT praktikos pavyzdžių panašiose situacijose. Nusprendęs, kad pareiškėjos byloje motyvų pritrūko, Teismas konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

       

       

      Dėl Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėja turėjo sumokėti mokesčius pagal nacionalinę teisę ir nusprendė, kad pareiškėjos teisės pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį nebuvo suvaržytos ir atmetė šią peticijos dalį kaip aiškiai nepagrįstą.

       

       

      Teismas priteisė pareiškėjai 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

       

      Teismo sprendimas byloje UAB "Baltic Master" prieš Lietuvą (anglų kalba)

       

    Atgal