• EŽTT nusprendė, kad nacionaliniai teismai teisingai išnagrinėjo pareiškėjos A.Cudak bylą, atnaujintą po EŽTT sprendimo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) paskelbė nutarimą byloje Cudak prieš Lietuvą (Nr. 77265/12), pripažindamas pareiškėjos peticiją dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą nepriimtina.

       

      Peticijoje pareiškėja, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsniu, skundėsi, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami jos bylą dėl neteisėto atleidimo, atsisakė sugrąžinti pareiškėją į buvusias pareigas Lenkijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, be to, pareiškėjos manymu, jai buvo priteista per maža kompensacija.

       

      Pažymėtina, kad Lietuvos teismai pareiškėjos bylą nagrinėjo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino civilinį procesą jos byloje po Teismo Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimo byloje Cudak prieš Lietuvą (Nr. 15869/02). Šioje byloje Teismo Didžioji kolegija padarė išvadą, kad Lietuvos teismai, dėl valstybės imuniteto atsisakę jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjos ieškinį dėl atleidimo iš darbo Lenkijos Respublikos ambasadoje, peržengė jiems suteiktos vertinimo laisvės ribas, tokiu būdu pažeisdami teisės kreiptis į teismą esmę, todėl pripažino Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir priteisė pareiškėjai 10 tūkst. eurų žalos atlyginimą.

       

      Po Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo atnaujinus procesą nacionaliniuose teismuose, Lietuvos teismai nusprendė pripažinti pareiškėjos atleidimą iš Lenkijos Respublikos ambasados korespondentės-telefonistės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 str. (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva) 1 d. 10 p. neteisėtu, negrąžinti pareiškėjos į darbą ir laikyti ją atleista iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 28 str. (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Pareiškėjai buvo priteista 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija (6 709 eurai).

       

      Teismo vertinimu, tai, kad nacionaliniai teismai šioje byloje taikė LR Civilinio proceso kodekso 417 str. (Teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą) ir 418 str. (Teismo teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) nuostatas bei vertino, ar pareiškėjos grąžinimas į darbą būtų buvusi tinkamiausia teisinės gynybos priemonė, nedaro jų sprendimų savavališkais ar akivaizdžiai nepagrįstais. Teismas atkreipė dėmesį į ilgą laikotarpį, praėjusį nuo pareiškėjos atleidimo iš darbo dienos (12 metų) bei sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, kad grąžinimas į darbą, kaip teisių gynimo būdas, neturi būti suabsoliutintas, nes dėl įvairių objektyvių priežasčių jis gali būti neįmanomas arba pareikalautų neproporcingų padarytam pažeidimui sąnaudų.

       

      Vertindamas priteistos kompensacijos dydį, Teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teismai priteisė maksimalią kompensaciją pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kuri, Teismo vertinimu, nėra menka.

       

      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teismas, remdamasis Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis, vienbalsiai pripažino peticiją nepriimtina.

       

      Teismo nutarimas byloje Cudak prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal