• EŽTT nusprendė, kad sušvelninus pareiškėjams paskirtas laisvės atėmimo bausmes buvo pakankamai kompensuota dėl jų pernelyg ilgos suėmimo trukmės, todėl paskelbė jų peticijas nepriimtinomis

    • 2021 m. sausio 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Mikočiūnas, Mikučiauskas ir Ališauskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 13394/18, 46114/18 ir 46122/18), kuriuo konstatavo, jog apygardos teismui nuosprendyje atsižvelgus į pernelyg ilgą pareiškėjų suėmimo trukmę bei sušvelninus pareiškėjams paskirtas laisvės atėmimo bausmes pareiškėjams buvo pakankamai kompensuota, todėl paskelbė jų peticijas dėl tariamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 3 dalies pažeidimo nepriimtinomis

       

      Šioje byloje pareiškėjai R. Mikočiūnas, E. Mikučiauskas ir M. Ališauskas kreipėsi į Teismą, skųsdamiesi, kad jų suėmimas, trukęs 3 metus, buvo pernelyg ilgas.

       

      Nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl pernelyg ilgai trukusio suėmimo pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų atžvilgiu taikytas kardomasis kalinimas prasidėjo 2015 m. balandio 24 d., kai jie buvo sulaikyti ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu tęsėsi iki 2018 m. liepos 5 d., kai apygardos teismas jų atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl suėmimo trukmės ikiteisminio tyrimo metu EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjai neginčijo, kad jų suėmimo trukmė ikiteisminio tyrimo metu (17 mėnesių) buvo nepagrįstai ilga. Vertindamas pareiškėjų suėmimo trukmę teisminio nagrinėjimo metu (22 mėnesiai), EŽTT nesuabejojo nacionalinių teismų išvadomis, kad per visą vertinamą laikotarpį buvo pagrįstas įtarimas, jog pareiškėjai padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami pareiškėjų suėmimo pagrindus, kruopščiai įvertino visus reikšmingus veiksnius ir savo sprendimus, be kita ko, grindė konkrečiomis pareiškėjų bylos aplinkybėmis, jų asmenine situacija, kriminaline praeitimi ir ryšiais užsienyje. Todėl Teismas buvo įtikintas, kad nacionaliniai teismai nenaudojo „bendrų ir abstrakčių“ argumentų tęsiant pareiškėjų suėmimą, o jų nurodomos priežastys buvo reikšmingos ir pakankamos. Galiausiai, EŽTT teigiamai įvertino tai, kad spręsdami dėl suėmimo pratęsimo teismai pakartotinai vertino ir galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, Teismas padarė išvadą, kad tiek ikiteisminio tyrimo valdžios institucijų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismų veiksmai organizuojant baudžiamosios bylos, kurios metu pareiškėjai buvo kardomajame kalinime, nagrinėjimą atitiko „reikiamo stropumo“ standartą pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį.

       

      Remdamasis savo praktika kitose bylose, Teismas pakartojo, kad bausmės švelninimas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės iš esmės neatima iš suinteresuoto asmens aukos statuso, kaip apibrėžta Konvencijos 34 straipsnyje. Tačiau šiai bendrai taisyklei taikoma išimtis, kai nacionalinės valdžios institucijos aiškiai arba iš esmės pripažino Konvencijos pažeidimą ir atlygino patirtą žalą. Toks bausmės sušvelninimas taip pat gali tinkamai atlyginti 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu padarytą žalą tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos per protingą laiką neišnagrinėjo pareiškėjo, laikyto kardomajame kalinime, bylos. Teismas atkreipė dėmesį, kad bausmės švelninimas Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstamas kaip veiksminga teisinės gynybos priemonė žalai atlyginti.

       

      Atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, Teismas pažymėjo, kad pareiškėiams skiriant bausmes buvo atsižvelgta į bendrą suėmimo trukmę, o pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai pabrėžė pernelyg ilgą pareiškėjų suėmimo trukmę, pripažindamas, kad jų teisėtas lūkestis, jog byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo tinkamai įvykdytas. Siekdamas tai kompensuoti, teismas nusprendė sušvelninti atitinkamas pareiškėjams paskirtas bausmes bei aiškiai nurodė, kad pareiškėjams paskirtos laisvės atėmimo bausmės už tokius nusikaltimus turėtų būti minimalios (arba artimos minimalioms). Remdamasis anksčiau priimtu sprendimu byloje Ščensnovičius prieš Lietuvą, Teismas priminė, kad švelnesnės bausmės paskyrimas gali pakankamai kompensuoti ilgą suėmimo trukmę. Remdamasis savo praktika panašiose bylose, Teismas konstatavo, kad pareiškėjams buvo pakankamai kompensuota už jų ilgą suėmimo trukmę. Todėl Teismas pripažino šią peticijos dalį akivaizdžiai nepagrįsta bei atmetė ją pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a) punktą ir 4 dalį.

       

      Primintina, kad EŽTT dėl pernelyg ilgos suėmimo trukmės jau yra priėmęs sprendimus ir kitose panašiose bylose Lisovskij prieš Lietuvą (peticijos Nr. 36249/14, 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas), Ščensnovičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 62663/13, 2018 m. liepos 10 d. sprendimas) bei Velečka ir kiti prieš Lietuvą (peticijų Nr. 56998/16, 58761/16, 60072/16 ir 72001/16, 2019 m. kovo 26 d. sprendimas).

       

      Teismo nutarimas byloje Mikočiūnas, Mikučiauskas ir Ališauskas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal