• EŽTT nustatė Konvencijos 9 straipsnio pažeidimą Jehovos liudytojo neatleidus nuo karo tarnybos ir nesudarius galimybių atlikti alternatyviąją civilinę krašto apsaugos tarnybą

    • 2022 m. birželio 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) paskelbė sprendimą byloje Teliatnikov prieš Lietuvą (Nr. 51914/19), kuriuo nustatė Konvencijos 9 straipsnio (minties, sąžinės ir religijos laisvė) pažeidimą.

       

      Pareiškėjas skundėsi, kad nepaisant jo religinių įsitikinimų (pareiškėjas – Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkas) jis nebuvo atleistas nuo karo tarnybos ir Lietuvos teisėje nebuvo nustatyta alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kuri savo pobūdžiu būtų civilinė.

       

      EŽTT konstatavo, kad Lietuvos institucijų sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą dėl jo religinių įsitikinimų atleisti jį nuo karo tarnybos yra įsikišimas į pareiškėjo teisę į minties ir sąžinės laisvę, saugomą Konvencijos 9 straipsnyje. EŽTT pripažino, kad įsikišimas buvo teisėtas (konkrečiai, nustatytas Karo prievolės įstatyme ir vėliau Konstitucinio Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarime).

       

      EŽTT pripažino, kad šiuo atveju neieškota pusiausvyros tarp pareigos atlikti karo tarnybą ir asmens religinių įsitikinimų: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neišnagrinėjo, ar buvo svarių priežasčių neatleisti pareiškėjo nuo karo prievolės ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos. Nacionalinis teismas iškėlė asmenų konstitucines pareigas valstybei aukščiau už teisę į religijos laisvę. Vertindamas argumentus dėl karo prievolės atidėjimo, EŽTT pažymėjo, kad ši galimybė yra tik laikinas sprendimas, be to dar įpareigoja pareiškėją pateikti prašymą pripažinti jį karo prievolininku, o tai neatitinka pareiškėjo teisės atsisakyti atlikti karo tarnybą. Pasak EŽTT, Lietuvos karo prievolės sistemoje nėra pusiausvyros tarp visos visuomenės poreikių ir asmenų, kurie dėl religinių įsitikinimų nepritaria karo tarnybai, bet sutinka atlikti savo pilietines pareigas kitu būdu, interesų. Vertindamas galimybę atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, Teismas nusprendė, kad tokia tarnyba nėra tikra alternatyva, nes ji yra priklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros, o asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, Lietuvos teisėje vadinami „karo prievolininkais“. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EŽTT nustatė Konvencijos 9 straipsnio pažeidimą, nes toks įsikišimas į pareiškėjo teises nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje.

       

      EŽTT konstatavo, kad Konvencijos 9 straipsnio pažeidimo nustatymas yra teisingas atlyginimas pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti. EŽTT pareiškėjui priteisė 3 000 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

       

      Teismo sprendimas byloje Teliatnikov prieš Lietuvą 

    Atgal