• EŽTT nustatė Konvencijos pažeidimą dėl atsisakymo suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) 2021 m. spalio 19 d. paskelbtame sprendime byloje Marazas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42177/19) nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl to, kad pareiškėjui atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose, susijusiosiose su jo vykdyta ūkine komercine veikla, pagal nacionalinės teisės nuostatas ir neatsižvelgus į jo individualias aplinkybes, buvo apribota jo teisė kreiptis į teismą.

       

      Pareiškėjas 2018 m. lapkričio mėn. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – VGTP) prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliaciniam ir kasaciniam skundams surašyti civilinėse bylose, kurioje jis buvo atsakovas. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, nustatė, kad pareiškėjo turtas ir metinės pajamos neviršijo I turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti, tačiau civilinėse bylose, kuriose pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, tarp pareiškėjo ir ieškovų buvo susiklostę ūkinės komercinės prigimties santykiai. Todėl, remiantis VGTP įstatymo 11 str. 7 d. 4 p., kuriame numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos, pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą.

       

      Teismas atkreipė dėmesį, kad atsisakydama suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą VGTP 2018-12-07 sprendime apsiribojo vien civilinio proceso ir pareiškėjo vykdytos komercinės veiklos sąsajų nustatymu ir neatsižvelgė į pareiškėjo individualias aplinkybes. Teismas priminė, kad byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (peticijos Nr. 16580/09, 2016-11-08) jau yra nustatęs pažeidimą panašiomis aplinkybėmis.

       

      Vyriausybė teigė, kad, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą Urbšių byloje, buvo priimti VGTP įstatymo 11 straipsnio pakeitimai, įsigalioję nuo 2019-01-01, numatantys galimybę asmenims, kuriems atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl tos pačios priežasties kaip ir pareiškėjui, galimybę kreiptis į VGPT ir prašyti papildomai įvertinti jų individualią situaciją. Todėl pareiškėjas galėjo pakartotinai kreiptis į VGTP tarnybą, prašydamas įvertinti jo individualią situaciją ir išimties tvarka suteikti antrinę teisinę pagalbą.

       

      Teismas pažymėjo kad įsigaliojus minėtam teisės akto pakeitimui, iki pareiškėjo kasacinio skundo pateikimo termino pabaigos buvo likusios dvidešimt trys dienos. Per tą laikotarpį jis turėjo pateikti naują prašymą VGTP, prašymas turėjo būti išnagrinėtas ir palankaus sprendimo atveju paskirtas advokatas, be to, advokatui būtų prireikę laiko susipažinti su byla ir parengti kasacinį skundą. Palyginimui, ankstesnio pareiškėjo prašymo nagrinėjimas VGTP užtruko vieną mėnesį. Todėl Teismas nebuvo įtikintas, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimui pareiškėjas turėjo realią galimybę gauti teisinę pagalbą ir laiku pateikti kasacinį skundą. Nors pagal nacionalinę teisę jis galėjo prašyti Aukščiausiojo Teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, Teismo manymu, Vyriausybė šios priemonės veiksmingumo neįrodė pakankamais panašių bylų pavyzdžiais.

       

      Todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, Teismas nusprendė, kad pareiškėjas praktiškai negalėjo pasinaudoti nauja VGTP įstatymo pakeitime numatyta galimybe.

       

      Pareiškėjas nepateikė reikalavimo dėl teisingo atlyginimo, todėl šioje byloje Teismas nepriteisė piniginės kompensacijos.

       

      Pažymėtina, kad tai pirmas EŽTT sprendimas prieš Lietuvą sutrumpintais motyvais (eng. summary-formula judgment).

       

      Teismo sprendimas byloje Marazas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal