• Įsigaliojo sprendimas byloje Kryževičius prieš Lietuvą

    • 2019 m. kovo 11 d. įsigaliojo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) sprendimas byloje Kryževičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 67816/14). Teismas konstatavo Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) pažeidimą dėl to, kad Lietuvos nacionalinės institucijos nubaudė pareiškėją už tai, kad jis atsisakė duoti parodymus baudžiamajame procese, nors jis tame procese buvo specialiosios liudytojos sutuoktinis (o pagal nacionalinę teisę įtariamųjų ir kaltinamųjų šeimos nariai ir artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus). Teismas šioje byloje nenustatė Konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnio (teisė apskųsti baudžiamosiose bylose) pažeidimo.

       

      Pareiškėjas skundėsi dėl to, kad prokuroras paskyrė jam baudą už atsisakymą duoti parodymus baudžiamajame procese, kuriame jo sutuoktinė turėjo specialiojo liudytojo statusą. EŽTT šį skundą nagrinėjo pagal Konvencijos 8 straipsnį. Teismas pastebėjo, kad tam tikros teisės, pagal nacionalinę teisę suteikiamos įtariamiesiems, taip pat yra suteikiamos ir specialiesiems liudytojams – teisė apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, netaikoma atsakomybė už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus arba melagingus parodymus. Teismas padarė išvadą, kad specialiojo liudytojo statusas pagal Lietuvos nacionalinę teisę artimas įtariamojo statusui. Pareiškėjo nubaudimas už atsisakymą duoti parodymus baudžiamajame procese, kuriame jo sutuoktinė turėjo specialiojo liudytojo statusą, buvo įsikišimas į pareiškėjo šeimos gyvenimo gerbimą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

       

      Vertindamas, ar nagrinėjamas įsikišimas atitiko Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Teismas pripažino, kad prokuroras paskyrė pareiškėjui baudą remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 163 straipsniu (taigi įsikišimas buvo teisėtas). Teismas pripažino, kad toks įsikišimas siekė užkirsti kelią nusikaltimams, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Tačiau, pasak Teismo, versti pareiškėją duoti parodymus baudžiamajame procese, kuriame jo sutuoktinė turėjo specialiojo liudytojo statusą, nebuvo „būtina demokratinėje visuomenėje“ Konvencijos 8 straipsnio požiūriu. Teismas pastebėjo, kad nors pagal Lietuvos nacionalinę teisę specialiojo liudytojo statusas panašus į įtariamojo statusą, nacionalinėje teisėje nebuvo numatyta liudijimo privilegija specialiojo liudytojo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams. Nei atitinkamų BPK pakeitimų aiškinamajame rašte, nei Generalinio prokuroro rekomendacijose nebuvo argumentų, kodėl nepaisant panašumų tarp specialiųjų liudytojų statuso ir įtariamųjų, privilegija buvo suteikiama tik pastarųjų šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams. Pareiškėjo byloje valstybės institucijos nepaaiškino, kodėl tokia liudijimo privilegija nesuteikiama asmenims, esantiems pareiškėjo situacijoje, ypatingai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytą draudimą versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

       

      Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos septintojo protokolo 2 straipsniu, taip pat skundėsi, kad negalėjo apskųsti aukštesnei teisminei instancijai nubaudimo, paskirto jam už atsisakymą duoti parodymus. Teismas priminė, kad nusikalstamos veikos, kurias padarius asmenys nėra baudžiami laisvės atėmimo bausme, laikomos lengvesniais nusikaltimais ir atitinkamai patenka į Konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį. Priešingai, jeigu pareiškėjui būtų paskirtas areštas už atsisakymą duoti parodymus, pareiškėjas, remdamasis nacionaline teise, būtų turėjęs teisę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, Teismas pripažino šį pareiškėjo skundą aiškiai nepagrįstu ir nepriimtinu remiantis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktu ir 4 dalimi.

       

      Nustatęs Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, EŽTT pareiškėjui priteisė 357 Eur turtinei žalai atlyginti (kurią sudaro pareiškėjui paskirta bauda už atsisakymą duoti parodymus ir antstolio vykdymo išlaidos), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 605 Eur bylinėjimosi išlaidoms EŽTT atlyginti.

       

      Teismo sprendimas byloje Kryževičius prieš Lietuvą (anglų kalba)

       

    Atgal