• Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas atmetė skundus dėl teisingo teismo garantijų pažeidimo

    • Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) 2019 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo paskelbė J.J. skundus prieš Lietuvą (pranešimo Nr. 2564/2015) nepriimtinais.

       

      Skundo autorė teigė, kad nacionaliniai teismai, nuteisdami ją pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, suklastodama dokumentus, apgaule neatlygintinai įgijo didelės vertės valstybei priklausantį turtą – 5 žemės sklypus, taip pat teisę į vertybinius popierius - ir, nuspręsdami iš jos išieškoti 143 000 litų vertės konfiskuotiną pinigų sumą, lygią nusikalstamu būdu gautų ir vėliau paduotų žemės sklypų pardavimo kainai, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, suvaržė jos teises, neišnagrinėjo bylos išsamiai ir nešališkai bei priėmė neteisingą nuosprendį.

       

      Komitetas, atsižvelgęs į Vyriausybės argumentus, autorės skundus pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas) 14 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies c bei g punktus ir 14 straipsnio 5 dalį (dėl kasacinio teismo kompetencijos) pripažino nepriimtinais pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyvus protokolo (toliau – Fakultatyvus protokolas) 5 straipsnio 2 dalies b punktą dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo. Šiuo požiūriu Komitetas atkreipė dėmesį, kad autorė nepasinaudojo baudžiamajame procese numatyta teise pareikšti teisėjams nušalinimą ir nekėlė teismo šališkumo klausimo kasaciniame skunde. Be to, Komitetas pabrėžė, kad autorė apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl pernelyg ilgos bylos nagrinėjimo trukmės ir nacionaliniams teismams nesiskundė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris, kaip autorė teigė, nurodė žemesnės instancijos teismui, kad, nagrinėjant bylą iš naujo autorės atžvilgiu turėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Komiteto nuomone, autorė nacionaliniams teismams nesiskundė ir dėl to, kad buvo priversta liudyti prieš save ar dėl ribotos kasacinio teismo kompetencijos, t.y. kad jis nagrinėja bylas tik dėl teisės, o ne fakto klausimų. Dėl to Komitetas nusprendė, kad autorė nepanaudojo visų teisinės gynybos priemonių dėl savo skundų pagal Pakto 14 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies c bei g punktus ir 14 straipsnio 5 dalį ir paskelbė juos nepriimtinais.

       

      Dėl pareiškėjos skundo pagal 14 straipsnio 5 dalį, kad jos teisę apskųsti nuosprendį suvaržė apsunkinta galimybė susipažinti su posėdžio protokolu, Komitetas nusprendė, kad autorė tinkamai nepaaiškino, kaip tai neigiamai paveikė jos apskundimo teisę. Komitetas šiuo požiūriu atkreipė dėmesį ir į tai, kad autorė galėjo skųstis dėl tariamų protokolo klaidų, nes visus skundus, kuriuos ji pateikė kasaciniam teismui, pastarasis tinkamai išnagrinėjo. Dėl to, Komiteto nuomone, autorės skundas pagal Pakto 14 straipsnio 5 dalį buvo nepakankamai pagrįstas, todėl nepriimtinas pagal Fakultatyvaus protokolo 2 straipsnį.  

       

      Įvertinęs autorės skundą pagal Pakto 15 straipsnio 1 dalį, kuriame buvo teigiama, kad nacionaliniai teismai viršijo jos padarytam nusikaltimui taikytiną 8 metų senaties terminą, Komitetas pabrėžė, kad autorė nepaisė Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paaiškinimų, kodėl buvo pritaikytas 10 metų senaties terminas. Komitetas nusprendė, kad autorės pateikta informacija buvo nepakankama skundui dėl  baudžiamojo įstatymo retrospektyvaus pritaikymo pagrįsti, todėl nusprendė pripažinti jį nepagrįstu ir nepriimtinu pagal Fakultatyvaus protokolo 2 straipsnį.  

       

      Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas byloje J.J. prieš Lietuvą (pranešimo Nr. 2654/2015) (anglų kalba).

    Atgal