• Konvencijos pažeidimų dėl baudžiamojo proceso trukmės nenustatyta

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau –  ir Teismas) 2021 m. kovo 9 d. paskelbtame sprendime nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų byloje Arewa prieš Lietuvą (Nr. 16031/18), kurioje remdamasis Konvencijos 6 (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsniais, pareiškėjas skundėsi, jog pernelyg ilgai užtrukęs jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas neigiamai paveikė jo privatų ir šeimos gyvenimą.

       

       

      2014 m. liepos mėn. Nigerijos piliečiui Olusegun Bamise Arewa prokuratūra pareiškė įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Iš pradžių pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kuri vėliau buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijoje.

       

       

      Tais pačiais metais Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jam buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, o tai kėlė grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjo skundą dėl atsisakymo išduoti jam leidimą gyventi Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė. Pareiškėjas apeliacinio skundo nepateikė. 2015 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui gimė sūnus – Lietuvos pilietis, kuriam buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, tuo pagrindu pareiškėjas vėl kreipėsi dėl leidimo gyventi, tačiau šį prašymą Migracijos departamentas atmetė tais pačiais pagrindais, iš esmės remdamasis tuo, kad pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė teismams.

       

       

      Vertindamas pareiškėjo skundą dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, Europos Žmogaus Teisių Teismas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo nenustatė.

       

      Teismas priminė savo praktikoje išvystytus principus, jog vertinant proceso trukmės pagrįstumą yra atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, pareiškėjo ir valstybės institucijų elgesį bylos nagrinėjimo metu bei proceso poveikį pareiškėjui.

       

      Europos Žmogaus Teisių Teismas sutiko, jog nagrinėjama byla buvo sudėtinga, kadangi buvo susijusi su pareikštais įtarimais dėl pinigų plovimo, dokumentų klastojimo, o atliekant tyrimą reikėjo pateikti ne vieną teisinės pagalbos prašymą. Teismas sutiko, jog atliekami tyrimo veiksmai buvo reikalingi, aplinkybės, kurias reikėjo ištirti buvo sudėtingos ir reikalaujančios daug laiko. Atkreipdamas į Konvencijos garantuojamą teisę neinkriminuoti savęs, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui negali būti priekaištaujama, kad jis vilkino procesą, atsisakydamas duoti parodymus. Vertindamas Lietuvos teisėsaugos institucijų veiksmus organizuojant ir atliekant tyrimą, Teismas pažymėjo, kad ilgą laiką (virš 2 metų), kol buvo laukiama atsakymų į teisinės pagalbos prašymus, nebuvo atliekami aktyvūs tyrimo veiksmai, tačiau šiuo požiūriu išreiškė supratimą, su kokiais iššūkiais ir sunkumais gali būti susiduriama, siekiant ištirti tarptautinį pinigų plovimą. Taip pat atsižvelgta į tai, kad tyrimo metu dėl pareiškėjo gynybos pozicijos reikėjo atlikti papildomus veiksmus, o gavus atsakymus į teisinės pagalbos prašymus, reikėjo teikti papildomus užklausimus. Vertindamas proceso poveikį pareiškėjui, Teismas atkreipė dėmesį, kad suėmimas jam buvo skirtas tik 2 mėnesiams, vėliau kardomąsias priemones pakeitus į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijoje, galiausiai palikus tik pastarąją, su kuria sutiko ir pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad situacija yra paradoksali, kai pareiškėjui yra skirtos kardomosios priemonės, ribojančios galimybes išvykti iš Lietuvos, tačiau jis neturi leidimo joje gyventi, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad baudžiamojo proceso metu nė karto nebuvo priimtas sprendimas pareiškėją deportuoti, todėl negalima teigti, kad dėl pareikštų įtarimų jis patyrė realias praktines pasekmes. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad tyrimas nebuvo pakankamai operatyvus taip pažeidžiant reikalavimą išnagrinėti baudžiamąją bylą per įmanomai trumpiausią laiką.

       

       

      Pareiškėjo skundai dėl patirtų privataus ir šeimos gyvenimo ribojimų per ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso kontekste buvo atmesti dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo, kadangi pareiškėjas neskundė Migracijos departamento sprendimų atsisakyti pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nesiskundė, jog dėl vykstančio baudžiamojo proceso jis negalėtų gyventi su savo vaiku ir jo motina.

       

       

       

      Teismo sprendimas byloje Arewa prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal