• Lietuva pripažinta pažeidusia Konvencijos reikalavimus byloje dėl CŽV slaptai įkalinto asmens

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) priėmė sprendimą byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą (Nr. 46454/11) dėl tariamo Lietuvos bendradarbiavimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (toliau – CŽV) vykdytoje slaptoje taip vadinamų „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje. Šiuo sprendimu Teismas konstatavo, kad Lietuva pareiškėjo p. Husayn atžvilgiu pažeidė keturių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) straipsnių – 3  (kankinimo uždraudimas), 5 (teisė į laisvę ir saugumą) 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) – reikalavimus.

       

      Teismas pažymėjo, kad sprendimas priimtas remiantis daugiausiai netiesioginiais įrodymais, įskaitant 2014 m. paskelbtą iš dalies išslaptintą JAV Senato ataskaitos santrauką, kurioje detalizuojamos CŽV veiklos „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje 2001–2009 metais. 2016 m. birželio 28–29 d. Teisme įvyko uždaras faktų tyrimo posėdis ir viešas bylos nagrinėjimas, kuriuose dalyvavo Lietuvos valdžios institucijų atstovai, taip pat tarptautiniai ekspertai ir pareiškėjo atstovai. Įvertinęs turimus duomenis Teismas padarė išvadą, kad Lietuvoje veikė sulaikymo centras, kuriame laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 17–18 d. iki 2006 m. kovo 25 d. buvo laikomas pareiškėjas. Teismas nurodė, kad Lietuvos valdžios institucijos žinojo CŽV veiklos Lietuvoje tikslą ir bendradarbiavo su jomis. Todėl, Teismo nuomone, Lietuvai taikytina atsakomybė, kylanti iš Konvencijos reikalavimų dėl grėsmių, sukeltų pareiškėjo teisėms.

       

      Teismas konstatavo Konvencijos 3 straipsnio procesinio aspekto pažeidimą dėl to, kad Lietuva neatliko tinkamo tyrimo dėl pareiškėjo atžvilgiu tariamai vykdytų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad atnaujintame šiuo metu tęsiamame ikiteisminiame tyrime progresas kol kas nėra pakankamas. Teismas taip pat konstatavo Konvencijos 3 straipsnio materialųjį pažeidimą, atsižvelgdamas į pareiškėjo parodymus, teiktus 2006 m. Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir 2007 m. JAV Kariniame kombatantų statuso peržiūros tribunole.

       

      Teismas, konstatuodamas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į laisvę ir saugumą (Konvencijos 5 straipsnis), pažymėjo, kad Lietuva leido CŽV transportuoti pareiškėją į Lietuvą ir iš jos bei slaptai laikyti jį Lietuvos teritorijoje. Vertindamas pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) reikalavimus Teismas pažymėjo, kad pažeidimas konstatuotinas, atsižvelgiant į aiškiai nepagrįstą pareiškėjo sulaikymą, kuris negali būti laikomas „nustatytu įstatyme“ Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies požiūriu. Teismas taip pat konstatavo, kad tyrimas dėl pareiškėjo skundų neatitiko Konvencijos standartų, o pareiškėjas neturėjo veiksmingos teisinės gynybos priemonės šiuo požiūriu, todėl konstatuotas ir Konvencijos 13 straipsnio pažeidimas.

       

      Pažymėtina, kad Teismas, referuodamas į Konvencijos 46 straipsnį (sprendimų privalomumas ir jų vykdymas) ir pareiškėjo atstovų prašymą įpareigoti Lietuvą imtis konkrečių veiksmų, susijusių su pareiškėjo teisių atkūrimu ir užtikrinimu, įvertino individualiąsias priemones, kurių reikia imtis Lietuvai įgyvendinant šį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Konvencijos 46 straipsnio pagrindu šios bylos kontekste Lietuvai kyla pareiga imtis individualiųjų priemonių Atsižvelgiant į dabartinę pareiškėjo padėtį (pareiškėjas šiuo metu laikomas JAV administruojamoje Gvantanamo įlankos jūrų pajėgų bazėje Kuboje), reikalinga kreiptis į JAV valdžios institucijų atstovus, siekiant pašalinti ar bent jau, kiek įmanoma, sumažinti pareiškėjo patirtų Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimų sukeltus padarinius. Be to, turi būti neatidėliotinai imtasi būtinų aktyvių veiksmų Lietuvoje atliekamame ikiteisminiame tyrime. Teismo požiūriu, ikiteisminis tyrimas turi būti užbaigtas kuo greičiau, nustačius, kiek tai įmanoma, pareiškėjo atvykimo, laikymo ir išvykimo iš Lietuvos aplinkybes, kurios leistų pagrįstai nubausti atsakingus asmenis. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikiamų priemonių įgyvendinimas, siekiant įvykdyti sprendimą, bus prižiūrimas Europos Tarybos Ministrų komiteto, įgyvendinančio Teismo sprendimo vykdymo priežiūrą Konvencijos 46 straipsnio pagrindu.   

       

      Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus Teismas priteisė pareiškėjui 100 tūkst. eurų kompensaciją neturtinei žalai ir 30 tūkst. eurų kompensaciją bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

       

      Pabrėžtina, kad šis EŽTT sprendimas taps galutinis praėjus trims mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo datos. Remiantis Konvencijos 43 straipsnio 1 dalimi, per tris mėnesius nuo kolegijos sprendimo datos išimtiniais atvejais kiekviena bylos šalis gali prašyti bylą perduoti svarstyti Didžiajai kolegijai.

       

      Primintina, kad dar 2014 m. EŽTT paskelbė sprendimą byloje Abu Zubaydah prieš Lenkiją (Nr, 7511/13). Sprendimas priimtas dėl to paties pareiškėjo, kaip ir byloje prieš Lietuvą. Sprendime pripažinta, kad pareiškėjas buvo neteisėtai kalinamas CŽV slaptame kalėjime šioje valstybėje, pareiškėjui priteista 100 tūkst. eurų kompensacija neturtinei žalai ir 30 tūkst. eurų kompensacija bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Lenkija pripažinta pažeidusi Konvencijos 3, 5, 8, 6, 13 ir 38 straipsnių reikalavimus.

       

      Kartu su sprendimu prieš Lietuvą paskelbtas ir sprendimas byloje Al Nashiri prieš Rumuniją (Nr. 33234/12), kuriame vertinti pareiškėjo teiginiai dėl tariamo Rumunijos bendradarbiavimo CŽV vykdytoje slaptoje „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje. Rumunija pripažinta pažeidusia Konvencijos 2, 3, 5, 6 § 1, 8 ir 13 straipsnių, taip pat Konvencijos šeštojo protokolo 1 straipsnio, taikytino kartu su Konvencijos 2 ir 3 straipsniais, reikalavimus. Pareiškėjui priteista 100 tūkst. eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

    Atgal