• Lietuva siekia panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sovietų karių paminklams Antakalnio kapinėse

    • Šiandien Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetui (ŽTK arba Komitetas) buvo pateikta Lietuvos pozicija dėl Komiteto pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šešiems sovietų kariams skiriems paminklams, esantiems Vilniaus Antakalnio kapinėse.

       

      Lietuva kreipėsi į JT ŽTK, pateikdama savo argumentus ir prašydama kuo skubiau panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

       

      Pateiktoje Lietuvos pozicijoje pirmiausia yra atsižvelgiama į tai, kad JT ŽTK pareiškėjų yra klaidinamas dėl paties bylos objekto. Pažymima, kad nėra ketinama išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų ar griauti memorialo – ketinama išvalyti kapines nuo sovietinės militaristinės ideologijos relikto, iškeliant į kitą vietą tik vieną memorialo dalį – 6 stelas, vaizduojančias sovietų okupacinės kariuomenės karius.

       

      Taip pat Lietuva atkreipia JT ŽTK dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašo laikinųjų apsaugos priemonių, nesant tam būtinų teisinių sąlygų – nei akivaizdžios būtinybės, nei realios neatitaisomų padarinių grėsmės skundo autorių Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (Pakto) garantuojamoms teisėms.

       

      Lietuvos pozicijoje yra taip pat pabrėžiamas netoleruotinas piktnaudžiavimas ir manipuliavimas tarptautiniais žmogaus teisių instrumentais, apeinant vidaus teisinės gynybos priemones.

       

      Galiausiai, Lietuvos pozicijoje yra atkreipiamas Komiteto dėmesys, kad tai anaiptol ne pirmas advokatu prisistatančiu pareiškėjų atstovo Stanislovo Tomo – kuris nėra advokatas jokioje valstybėje – JT žmogaus teises ginančių institucijų, taip pat ir paties Komiteto klaidinimas.

       

      Primintina, kad rugsėjo 27 d. Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, įgaliotas atstovauti ir JT ŽTK, buvo Komiteto informuotas, jog dėl monumento sovietų kariams Vilniaus Antakalnio kapinėse nukėlimo yra gautas skundas. Byloje skundo autoriai, įvardijami kaip etniniai rusai, Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt. Jie skundžia 2022 birželio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1488 dėl, pasak jų, šešių paminklų ant Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapų Vilniaus Antakalnio kapinėse demontavimo ir Antrojo pasaulinio karo karių perlaidojimo. Pareiškėjų teigimu tai pažeidžia Pakto garantuojamas tautinių mažumų teises (Pakto 27 str.) ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Pakto 17 str.). Autoriai taip pat pažymi, jog buvo pažeistos jų teisės į teismą (Pakto 14(1) str. kartu su 2 str.), nes, jų teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir leido nugriauti paminklus.

       

      Šioje byloje JT ŽTK patenkino pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Komitetas prašo susilaikyti nuo šešių paminklų ant Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapų Vilniaus Antakalnio kapinėse demontavimo ir užtikrinti jau demontuotų paminklų vienetų konservavimą, taip pat nevykdyti Antrojo pasaulinio karo karių perlaidojimo, kol Komitetas svarsto skundą.

       

      Prašydamas susilaikyti nuo stelų demontavimo, Komitetas pažymėjo, jog tai nereiškia, kad priimtas koks nors sprendimas nagrinėjamu klausimu iš esmės. Komitetas gali bet kuriuo metu peržiūrėti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones valstybės šalies pastabų pagrindu. Kartu Lietuvos buvo paprašyta pateikti poziciją dėl bylos esmės iki 2023 m. kovo 26 d. Tuo atveju, jeigu valstybė norėtų ginčyti peticijos priimtinumą  atskirai, poziciją prašoma pateikti iki 2022 m. lapkričio 26 d.

       

    Atgal