• Nustatytas dar vienas Konvencijos pažeidimas dėl policijos neteisėto jėgos panaudojimo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) byloje Znakovas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 32715/17) nustatė, kad pareiškėjas patyrė Konvencijos 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) draudžiamą elgesį dėl policijos pareigūno jėgos panaudojimo. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo skundo dėl policijos netinkamo elgesio tyrimas neatitiko Konvencijos 3 straipsnio procesinių reikalavimų.

       

      Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, P. Znakovą sulaikė jo namuose. Pakeliui į policijos komisariatą dėl pareiškėjo agresyvaus elgesio pareigūnas panaudojo elektros impulsinį prietaisą TASER. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl neteisėto policijos jėgos panaudojimo, Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo pripažinta, kad pareiškėjas elgėsi agresyviai ir nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, todėl prievartos panaudojimas pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis pareiškėjo prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūno atžvilgiu taip pat buvo atmesti. Be to, pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymo pareiškėjo namuose ir policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, jam skirta 90 eurų bauda.

       

      Spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio materialaus pažeidimo, Teismas visų pirma pažymėjo, kad kai asmuo susiduria su teisėsaugos institucijomis, bet koks jėgos panaudojimas, kuris nėra griežtai būtinas dėl jo paties elgesio, žemina žmogaus orumą ir iš esmės nėra suderinamas su Konvencijos 3 straipsnyje numatyta teise.

      Remiantis šioje byloje pateiktomis teismo medicinos eksperto išvadomis, pareiškėjui buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir krūtinės ląstos dešinėje pusėje, taip pat odos nubrozdinimai, primenantys elektros žymes, krūtinėje ir nugaroje.

      Dėl įvykių pareiškėjo namuose Teismas neturėjo pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kad pareiškėjas buvo nusiteikęs priešiškai, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, įžeidinėjo ir grasino pareigūnams bei priešinosi sulaikymui. Teismas pažymėjo, kad nacionaliniuose teismuose pareigūnai davė nuoseklius parodymus, be to jų pateiktą įvykių versiją patvirtino vaizdo įrašai. Taigi, Teismas buvo įsitikinęs, kad kai kurie pareiškėjo sužalojimai atsirado dėl pareiškėjo pasipriešinimo dedant jam antrankius ir vedant prie policijos automobilio.

      Tačiau Teismas negalėjo padaryti analogiškos išvados dėl elektrošoko panaudojimo. Visų pirma, Teismas atkreipė dėmesį, kad nei vieno teismo proceso metu nebuvo nustatyta, kiek kartų pareigūnas panaudojo elektrošoką pareiškėjo atžvilgiu. Šiuo požiūriu Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo yra valstybės institucijų žinioje, pvz., laisvės apribojimo atveju, galioja pakankamai įtikinama faktinė prezumpcija dėl asmens patirtų sužalojimų sulaikymo metu, todėl Vyriausybei tenka įrodinėjimo našta pateikti įtikinamą paaiškinimą pateikiant įrodymus, galinčius sukelti abejones dėl pareiškėjo pateikiamos įvykių versijos. Šioje byloje nebuvo paneigti pareiškėjo teiginiai, kad elektrošokas prieš jį buvo panaudotas tris-keturis kartus. Be to, pareiškėjo teiginius patvirtino teismo medicinos eksperto išvada, kad elektrošokas galėjo būti panaudotas daugiau nei vieną kartą.

      Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad elektrošoko naudojimas prieš asmenį yra sunki netinkamo elgesio forma, sukelianti stiprų skausmą ir žiaurias kančias. Be to, Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) 20-ojoje ataskaitoje yra konstatavęs, kad elektros impulsiniai prietaisai gali sukelti ūminį skausmą ir jų panaudojimas keletą kartų iš eilės prieš sulaikytą asmenį yra laikytinas netinkamu elgesiu.

       

      Šioje byloje Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo įspėtas apie elektrošoko panaudojimą, nors toks įspėjimas yra numatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Be to, fizinė prievarta gali būti naudojama tik tada, kai psichinė prievarta ar kitos priemonės yra panaudotos ir jos nėra neveiksmingos. Šioje byloje pareigūnas net nesvarstė apie švelnesnių prievartos priemonių panaudojimą. Be to, teismo proceso metu pareigūnai nepaaiškino, kodėl švelnesnių prievartos priemonių,– pvz. rankų surakinimas už nugaros, kad pareiškėjas netrukdytų vairuojančiam pareigūnui, ar vieno pareigūno buvimas šalia pareiškėjo ant galinės automobilio sėdynės,– nebuvo pakankamos, kad sutramdytų pareiškėją. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjui buvo 61 metai, jis buvo neginkluotas, surakintas antrankiais ir buvo vienas prieš du policijos pareigūnus. Galiausiai Teismas atsižvelgė į CPT standartus, kuriais remiantis elektros impulsiniai prietaisai turi būti naudojami tik tokiose situacijose, kai yra realus ir tiesioginis pavojus gyvybei ar sunkaus sužalojimo tikimybė. Be to, CPT rekomenduoja vengti naudoti šiuos prietaisus prieš pagyvenusius asmenis, taip pat ir prieš neblaivius asmenis, kurie dėl elektrošoko gali tik dar labiau įsiaudrinti.

      Remiantis tuo, kas išdėstyta, Teismas nebuvo įtikintas, kad elektrošoko panaudojimas prieš pareiškėją policijos automobilyje, jam esant surakintam ir neginkluotam, buvo būtinas dviem apmokytiems policijos pareigūnams, kad jį sutramdytų, ar kad buvo proporcingas šioje situacijoje.

       

      Vertindamas pareiškėjo skundo dėl netinkamo pareigūnų elgesio tyrimo veiksmingumą, Teismas priminė, kad tais atvejais, kai asmenys pagrįstai skundžiasi patyrę Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį dėl policijos ar kitų valstybės pareigūnų veiksmų, valstybei kyla pareiga užtikrinti veiksmingą oficialų įvykio ištyrimą ir nustatyti, ar jėgos panaudojimas buvo pateisinamas. Be to, CPT standartuose yra nustatyta, kad paaiškėjus, kad elektros impulsinis prietaisas buvo panaudotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, turi būti taikoma drausminė ir/ar baudžiamoji atsakomybė.

      Šioje byloje Teismas negalėjo sutikti, kad atliktas tyrimas dėl neteisėto jėgos panaudojimo buvo išsamus ir visapusiškas. Teismas atkreipė dėmesį, kad prokuroras priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl pareigūno veiksmų, iš esmės remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais, ir manydamas, kad pareigūnai galėjo panaudoti fizinę prievartą, įskaitant TASER prietaisą, prieš asmenis, nevykdančius pareigūnų teisėtų reikalavimų. Tokią prokuroro išvadą patvirtino ir teismai.

      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei prokuroras, nei teismai nesiekė išsiaiškinti elektrošoko panaudojimo aplinkybių. Teismo proceso metu nebuvo bandoma nustatyti, kiek kartų buvo panaudotas elektrošokas, ar pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą prietaiso panaudojimą ir, jeigu ne, ar buvo laikomasi teisinių reikalavimų jo panaudojimui, taip pat ar buvo apsvarstytas švelnesnių prievartos priemonių panaudojimas ir kodėl jos nebuvo panaudotos.

      Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo teiginių dėl netinkamo policijos pareigūno elgesio tyrimas neatitiko veiksmingumo standarto pagal Konvencijos 3 straipsnį.

       

      Teismas pareiškėjui priteisė 32 eurus turtinei žalai, 12 000 eurų neturtinei žalai ir 2 421  eurą patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.

       

      Teismo sprendimas byloje Znakovas prieš Lietuvą

    Atgal