• Nustatytas Konvencijos pažeidimas dėl ex post facto teisminės kontrolės dėl to, kaip Konkurencijos Tarybos pareigūnai atliko pareiškėjos bendrovės patikrinimą, nebuvimo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą (peticijos Nr. 19162/19) 2023 m. balandžio 4 d. sprendime konstatavo teisę į būsto neliečiamumą ir susirašinėjimo slaptumą numatančio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio pažeidimą dėl ex post facto teisminės kontrolės dėl to, kaip Konkurencijos Tarybos įgalioti pareigūnai atliko pareiškėjos bendrovės patikrinimą, nebuvimo.

       

      Pareiškėja bendrovė skundėsi, kad Konkurencijos tarybos atlikto patikrinimo metu buvo konfiskuota ir nukopijuota itin daug informacijos, neįsitikinus, ar ji yra susijusi su tyrimo objektu, įskaitant ir privačią bei konfidencialią informaciją. Pareiškėja bendrovė teigė, kad nacionaliniai teismai nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundus dėl Konkurencijos tarybos pareigūnų bendrovės būstinėje atlikto patikrinimo veiksmų ir priimtų sprendimų laikydami, kad skundžiamas nutarimas yra tarpinio pobūdžio procedūrinis dokumentas ir pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių nesukelia, o bendrovė galės skųsti galutinį Konkurencijos tarybos nutarimą arba inicijuoti ginčą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjos nuomone, galutinio nutarimo tyrimo pažeidimo procedūroje apskundimas šios galimybės neužtikrina, nes tyrimas gali būti užbaigtas ne pažeidimo konstatavimu, o nutraukimu, kaip galiausiai ir buvo pareiškėjos atveju.

       

      Šioje byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjos bendrovės Konvencijos 8 straipsnio garantuojamos teisės buvo apribotos vadovaujantis įstatymu ir siekiant teisėtų tikslų šalies ekonominės gerovės interesų labui bei nusikaltimo prevencijos užtikrinimui, tačiau bendrovė tvirtino, kad Konkurencijos tarybos veiksmai patikrinimo metu nebuvo proporcingi siekiamiems teisėtiems tikslams visų pirma dėl tyrimo metu paimtos informacijos apimties be jokių atrankos kriterijų ir dėl apribotų gynybos teisių.

       

      Vertindamas ginčijamo apribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies požiūriu, EŽTT priminė, kad kratų ir poėmių kontekste vidaus teisės aktai ir praktika turi užtikrinti tinkamas ir veiksmingas apsaugos priemones nuo bet kokio piktnaudžiavimo ir savivalės.

       

      EŽTT šioje byloje nevertino, ar Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmai pareiškėjos bendrovės patikrinimo metu buvo teisėti ir proporcingi, kadangi šioje byloje pagrindinis klausimas yra susijęs su tuo, ar nacionaliniai teismai pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus.

       

      EŽTT mano, kad Konvencijos 8 straipsnis negali būti aiškinamas kaip reikalaujantis ex post facto teisminės kontrolės visais atvejais dėl komercinės bendrovės patalpose atliekamos kratos ar poėmio.

       

      Taip pat EŽTT sutiko, kad vidaus teisėje buvo įtvirtinta nemažai saugiklių, visų pirma patikrinimas turėjo būti sankcionuotas teismo, įstatymas taip pat apribojo Konkurencijos tarybos diskreciją, numatant ribas, kokia informacija gali būti paimta ir kopijuojama. Iš tiesų, pareiškėja ir nesiskundė dėl vidaus teisinės sistemos tinkamumo, tačiau įrodinėjo, kad Konkurencijos tarybos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir nesilaikė įstatyme numatytų garantijų.

       

      EŽTT nuomone, pareiškėjos bendrovės skundai negali būti vertinami kaip aiškiai nepagrįsti. Priešingai, ji skundėsi, kad Konkurencijos taryba konfiskavo arba nukopijavo daug fizinių ir elektroninių dokumentų, įskaitant penkių darbuotojų pašto dėžutes. Be to, bendrovė pareiškėja reiškė įvairius kaltinimus dėl savo darbuotojų teisių apribojimų, pvz., kad jie nebuvo informuoti apie savo teises ir pareigas, kad galimybė susisiekti su advokatais buvo apribotas, kad teisė konfidencialiai konsultuotis su advokatu nebuvo gerbiama. Taigi, EŽTT neturėjo pagrindo abejoti, kad atliktas patikrinimas turėjo įtakos pareiškėjai ir todėl ji turėjo pagrįstą interesą, kad pareigūnų veiksmų teisėtumas būtų patikrintas. EŽTT nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis teisminė veiksmų peržiūra galėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi vidaus teisėje nustatytų apsaugos priemonių, taip užtikrinant jų veiksmingumą praktikoje.

       

      Šiuo požiūriu EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-2020 metais išnagrinėtose 6 bylose, kuriose buvo skundžiamasi dėl paimtos informacijos apimties, tik vienintelėje pareiškėjos bendrovės byloje konstatavo, kad skundžiamas Konkurencijos Tarybos nutarimas, priimtas išnagrinėjus bendrovės skundus Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka, nesukėlė jai jokių teisinių pasekmių ir todėl nenagrinėtinas teisme.

       

      Kiek tai yra susiję su skundais dėl patikrinimo metu paimtos informacijos apimties, EŽTT pastebėjo, kad ne jo pareiga yra spręsti, kaip turėtų būti paskirstyta našta tarp Konkurencijos tarybos ir tikrinamo subjekto, siekiant pašalinti informaciją iš tyrimo, tačiau šiuo atveju nėra jokių požymių, kad Konkurencijos taryba svarstė galimybę pasidalyti našta su bendrove, o nacionaliniai teismai iš viso nėra vertinę šio klausimo.

       

      Galiausiai EŽTT pastebėjo, kad teisminės peržiūros galimybė šios bylos aplinkybėmis buvo juo svarbesnė dėl to, kad tyrimas pareiškėjos bendrovės atžvilgiu buvo nutrauktas. Tokiu atveju vidaus teisėje jokia nepriklausoma ir nešališka institucija neįvertino, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui ir ar pareiškėjos bei jos darbuotojų teisių apribojimai buvo teisėti ir proporcingi.

       

      EŽTT konstatavo, kad nesant ex post facto teisminės kontrolės dėl to, kaip Konkurencijos taryba atliko pareiškėjos bendrovės patikrinimą, reiškia, kad nebuvo pakankamų ir veiksmingų saugiklių nuo piktnaudžiavimo ir savavališkumo. Atitinkamai nustatyta, kad įsikišimas į pareiškėjos būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą nelaikytinas proporcingu siekiamam tikslui ir būtinu demokratinėje visuomenėje, kaip reikalauja Konvencijos 8 straipsnis.

       

      Konstatavęs Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, EŽTT nusprendė pareiškėjos skundų dėl apribotų teisminės gynybos galimybių atskirai nenagrinėti pagal Konvencijos 6 ir 13 straipsnius.

       

      Pareiškėja bendrovė prašė EŽTT priteisti 51 421 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Vyriausybė ginčijo, kad ne visos išlaidos buvo tinkamai pagrįstos ir būtinos. Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų nacionaliniuose teismuose ir EŽTT atlyginimui iš viso priteista 26 577 Eur.

       

       

      EŽTT sprendimas byloje UAB Kesko Senukai Lithuania prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal