• Nustatytas Konvencijos pažeidimas dėl užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo

    • 2018 m. gruodžio 18 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Geglis prieš Lietuvą (peticijos Nr. 52815/15), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga).

       

       

       Šioje byloje 1991 m. D. Geglis sesuo kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos mirusio tėvo žemę Pylimėliuose, Vilniuje. Ji nurodė, kad D. Geglis taip pat buvo to paties žemės ploto paveldėtoja. 2000 m. pareiškėja D. Geglis pati pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo žemę, suteikiant lygiaverčius žemės plotus Vilniaus rajone. 2001 m. ir 2015 m. D. Geglis nuosavybės teisės buvo atkurtos į atitinkamai 0.5124 ha ir 0.1599 ha žemės plotus ir buvo nurodyta, kad jos nuosavybės teisės į likusius 0.2884 ha bus atkurtos vėliau. 2001 m. D. Geglis paprašė atkurti jos nuosavybės teises į jos tėvo turėtą žemę perduodant jai 0.2 ha žemės plotą Pylimėliuose arba Antakalnyje. 2003 m. ji paprašė grąžinti jai jos tėvo turėtą žemę Antakalnyje. 2005 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į 0.0973 ha perduodant jai žemės sklypą Vilniuje individualiai statybai. 2006 m. D. Geglis nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0.0544 ha perduodant jai vienuolika žemės sklypų Pylimėliuose. 2012 m. D. Geglis informavo suinteresuotas institucijas, kad ji nepriims piniginės kompensacijos kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir išreiškė norą, kad jos nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. 2013 m. Nacionalinė žemės tarnyba atkūrė D. Geglis nuosavybės teises į 0.0005 ha žemės plotą, o 2016 m. jos nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0.0042 ha grąžinant jai natūra keturis žemės sklypus. 2018 m. D. Geglis nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0.0078 ha perduodant jai du žemės sklypus. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad jos nuosavybės teisės į likusius 0.2898 ha bus atkurtos vėliau.

       

       

      2004 m. - 2015 m. vyko teismo procesai dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo. 2004 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo D. Geglis skundą dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija vilkino sprendimo priėmimą dėl jos nuosavybės teisių atkūrimo Vilniuje. Teismas įpareigojo institucijas tęsti restitucijos procesą. 2005 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo dar vieną D. Geglis skundą, kuriame ji teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija vilkino sprendimo priėmimą dėl jos nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas nurodė institucijoms priimti sprendimą atkurti pareiškėjos nuosavybės teises per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo. 2009 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo dar vieną D. Geglis skundą dėl valdžios institucijų neveikimo. Teismas nurodė institucijoms per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo priimti sprendimą dėl D. Geglis nuosavybės teisių atkūrimo į 0.6223 ha ir priteisė jai 579 eurų neturtinės žalos atlyginimą. 2010 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas priteisė pareiškėjai 869 eurus neturtinei žalai atlyginti. 2014 m. D. Geglis pradėjo teismo procesą siekdama gauti 133 848 eurus turtinės ir 28 962 eurus neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jos nuosavybės teisės vis dar nebuvo visiškai atkurtos. 2014 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad nebuvo neteisėtų veiksmų, todėl nebuvo ir pagrindo neturtinei žalai atlyginti. 2015 m. birželio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko žemesnės instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėja kreipėsi į Teismą, teigdama, kad valstybė iki šiol neatkūrė visų nuosavybės teisių į jos tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, ji taip pat skundėsi restitucijos proceso trukme ir manė, kad tai pažeidžia Konvencijos garantuojamą teisę į nuosavybės apsaugą.

       

       

      Teismas pabrėžė gero administravimo principo svarbą bei sutiko, kad žemės grąžinimas yra sudėtingas procesas. Teismas nurodė, kad D. Geglis vis dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į 0.2898 ha Vilniaus mieste ir 0.2884 ha Vilniaus rajone. Teismas teigė, kad Lietuvos institucijos jau 1991 m. turėjo žinoti, kad D. Geglis turi teisę atkurti nuosavybės teises į jos tėvo valdytą žemę. Netgi manant, kad institucijoms pareiga veikti atsirado tik 2000 m., kai pareiškėja pati kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, valdžios institucijos turėjo veikti greitai. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėja bendradarbiavo su valdžios institucijomis, pasirinkdama lygiaverčius žemės plotus Vilniaus rajone ir žemės plotą individualiai statybai Vilniaus mieste. Ji taip pat prašė miško ploto kaimo vietovėje kaip alternatyvios restitucijos formos. D. Geglis dalyvavo susitikimuose, į kuriuos buvo kviečiama ir pasirinko keletą žemės plotų. Teismas pažymėjo, kad D. Geglis inicijuoti teismo procesai prailgino jos nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tačiau ji procesus pradėjo siekdama apginti savo teises. Taip pat Teismas nurodė, kad ir nacionaliniai teismai pripažino valdžios institucijų neveikimą. Taigi Teismas nusprendė, kad, nors valdžios institucijos nebuvo visai neaktyvios šioje byloje, jos neveikė taip, kaip turėtų, ir tai, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimas užsitęsė, didele apimtimi buvo valdžios institucijų kaltė. Taigi Teismas nurodė, kad teisinga pusiausvyra tarp bendrojo visuomenės intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų nebuvo užtikrinta ir pareiškėja dėl to patyrė pernelyg didelę naštą.

       

       

      Teismas priteisė pareiškėjai 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau nurodė, kad klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo nėra parengtas sprendimui. Teismas nusprendė, kad valstybė atsakovė ir pareiškėja gali susitarti ir nurodė per 6 mėnesius nuo sprendimo paskelbimo dienos pranešti apie bet kokį pasiektą susitarimą.

       

       

      Teismo sprendimas byloje Geglis prieš Lietuvą (anglų kalba).

    Atgal