• Nustatytas teisės į teisingą teismą pažeidimas dėl nepakankamų sprendimo motyvų

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Tarvydas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 36098/19) nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą, nes apeliacinės instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinį, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis siekė įrodyti, kad kultūros paveldo statinio atstatyti buvo neįmanoma.

       

      Visų pirma EŽTT priminė teismų pareigą tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus. Nors šiuo požiūriu nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiga teismams tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.

       

      Šioje byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas neteisėtai nugriovė dalį savo medinio namo, pripažinto kultūros paveldo objektu, ir vietoje jos pastatė naują statinį. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad ne jam spręsti, kokia tokiu atveju buvo padaryta žala viešajam interesui ir kaip geriausia būtų ją atlyginti, kadangi nacionaliniai teismai turi geresnes galimybes aiškinti vidaus teisę ir įvertinti jiems pateiktus įrodymus. Šioje byloje EŽTT nagrinėjimas apsiribojo tik įvertinimu, ar nacionaliniai teismai tinkamai pagrindė savo sprendimus, atsakydami į pareiškėjo keliamus bylai reikšmingus ir svarbius aspektus.

       

      Viso teisminio proceso metu pareiškėjas įrodinėjo, inter alia, kad atstatyti kultūros paveldo objekto neįmanoma, kadangi prieš nugriovimą ginčo statinys buvo avarinės būklės, šiuo požiūriu jis rėmėsi statinio būklės patikrinimo aktais, reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, be to, jis tvirtino, kad pastačius naują statinį nebūtų atkurtos jo vertingosios savybės. Pareiškėjas teigė, kad toks reikalavimas sukeltų jam neproporcingą naštą ir, remdamasis vidaus teisės nuostatomis, tvirtino, kad viešasis interesas galėtų būti apgintas įpareigojus jį atlyginti nuostolius.

       

      Europos Žmogaus Teisių Teismo manymu, pareiškėjo keliami klausimai buvo labai konkretūs, reikšmingi bylos išnagrinėjimui ir svarbūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą aiškiai nepasisakė dėl pareiškėjo keliamų argumentų arba nepaaiškino, kodėl to nereikėtų daryti ir niekaip neįvertino teisės aktų ir teismų praktikos, kuriais rėmėsi pareiškėjas. EŽTT nusprendė, kad pareiškėjas nebuvo išklausytas nacionalinių teismų, kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

       

      Spręsdamas dėl teisingo atlyginimo, EŽTT nusprendė, jog neturtinę žalą geriausiai atlygintų proceso atnaujinimas, jei pareiškėjas to pageidautų, todėl šiuo pagrindu nepriteisė jokios pinigų sumos, nurodydamas, kad žalą visiškai kompensuoja Konvencijos pažeidimo konstatavimas. EŽTT pritarė Vyriausybės pozicijai, kad reikalavimas atlyginti patirtas vertimo išlaidas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kodėl jos buvo būtinos. EŽTT priteisė pareiškėjui 1210 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

       

      Teismo sprendimas byloje Tarvydas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal