• Pareigose pažemintos prokurorės skundai dėl politikų ir žiniasklaidos tariamo poveikio bylą dėl jai pritaikytos drausminės atsakomybės nagrinėjusiems administraciniams teismams atmesti

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) paskelbė sprendimą byloje Čivinskaitė prieš Lietuvą (Nr. 21218/12), kurioje remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 bei 2 dalimis, pareiškėja skundėsi, kad dėl politikų ir žiniasklaidos dėmesio jai nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teise nagrinėjant jos skundus dėl drausminės nuobaudos skyrimo, ji taip pat skundėsi dėl aukšto rango pareigūnų išankstinių nuostatų apie jos padarytus tarnybinius pažeidimus dar iki tarnybinės atsakomybės klausimo išnagrinėjimo teismuose.

       

      Generalinio prokuroro įsakymu pareiškėja, kuri tuo metu ėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas, buvo pažeminta pareigose dėl netinkamų savo funkcijų atlikimo, kontroliuojant ikiteisminį tyrimą dėl galimo mažametės tvirkinimo bei dėl sudarytos galimybės įtariamajam susipažinti su tyrimo medžiaga.

       

      Pareiškėjos skundą dėl jai pritaikytos tarnybinės nuobaudos Lietuvos administraciniai teismai atmetė kaip nepagrįstą. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose dėl pareiškėjos skundų apie žiniasklaidos bei politikų tariamai darytą poveikį nepasisakė.

       

      Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas 2008–2009 m. taip vadinamoje „pedofilijos byloje“ dėl galimo mažametės tvirkinimo pasiskundus mergaitės tėvui D. Kedžiui. Nužudžius du bylos įtariamuosius ir dar vienam mirus, bei radus negyvą mergaitės tėvą, Lietuvoje kilo plataus masto skandalas, – atitinkamai tyrimas sulaukė didelio visuomenės, politikų ir žiniasklaidos dėmesio.

       

      Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, kurio metu buvo nustatyta daugybė teisėsaugos institucijų darbo trūkumų. Savo išvadose Komitetas taip pat pateikė keletą rekomendacijų teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos institucijų darbo tobulinimui.

       

      Pareiškėjos skundus dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė kaip nepriimtinus ratione materiae, kadangi administracinis procesas buvo išimtinai susijęs su pareiškėjos drausmine atsakomybe ir jame nebuvo sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo klausimas Konvencijos 6 straipsnio prasme.

       

      Teismas vertino, ar pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį pareiškėjai buvo užtikrinta teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą, ypač atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo ir Respublikos Prezidentės bei kitų politikų teiginius apie minėtą mažametės tvirkinimo bylą tyrusių prokurorų atsakomybę, o taip pat į žiniasklaidos informacinę kampaniją šiuo požiūriu.

       

      Teismas pabrėžė, kad demokratinėje valstybėje itin svarbios, rezonansinės bylos neretai sulaukia didelio atgarsio visuomenėje ir žiniasklaidos dėmesio, tačiau tai nereiškia, kad tai neišvengiamai pakenkia asmens teisei į teisingą bylos nagrinėjimą. Tokiu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar buvo pakankamos procesinės garantijos, kurios užtikrintų, kad vertinant procesą kaip visumą, jis būtų teisingas. Teismas taip pat vertina, ar buvo pateikti įtikinami įrodymai, kad nuogąstavimai dėl teisėjų nešališkumo yra pagrįsti.

       

      Vertindamas parlamentinio tyrimo įtaką, Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nei išvados dėl tyrimo vilkinimo, nei aukšto rango politikų pareiškimai nesukėlė abejonių dėl administracinių teismų nepriklausomumo ir nešališkumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškimai buvo bendro pobūdžio ir joks konkretus pareigūnas nebuvo įvardytas, kaip atsakingas dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų. Teismas atkreipė dėmesį, kad parlamentinio tyrimo medžiagoje pareiškėja minima tarp tyrimą vilkinusių pareigūnų, tačiau tai padaryta, remiantis Generalinės prokuratūros pateiktais dokumentais, pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokių išvadų nedarė, nepatvirtino ir nekritikavo Generalinės prokuratūros įvertinimo.

       

      Nors Respublikos Prezidentė, pasibaigus drausminei procedūrai, ragino Kauno prokurorams taikyti griežtesnes bausmes, administraciniai teismai pareiškėjai griežtesnės nuobaudos nei buvo skyręs Generalinis prokuroras neskyrė, jie tik patvirtino Generalinio prokuroro sprendimą ją pažeminti pareigose ir pripažino šią drausminę nuobaudą proporcinga. 

       

      Be to, Teismas sutiko, kad politikų norą reaguoti į teisėsaugos institucijų darbo trūkumus ir nuolat informuoti visuomenę apie priemones, kurių imtasi šiems trūkumams pašalinti, pateisino bylos aplinkybės, atsižvelgiant į didelio masto skandalą. Žiniasklaida taip pat negali būti kaltinama dėl jos suinteresuotumo byla, atsižvelgiant į skundų rimtumą ir pobūdį, taip pat į akivaizdų teisėsaugos institucijų nesugebėjimą tinkamai juos išnagrinėti.

       

      Dėl tariamo žiniasklaidos kampanijos poveikio Teismas neįžvelgė jokių įtikinamų įrodymų, kad pareiškėjos argumentus vertinusiems teisėjams turėjo įtakos spaudos publikacijos. Žiniasklaidos pranešimuose vartojama kalba vykstant teisminiam procesui nesudarė įspūdžio, kad pareiškėja yra atsakinga už konkrečius pažeidimus. Bylą sprendė profesionalūs teisėjai, kuriems palyginus su prisiekusiaisiais dėl jų pasirengimo ir patirties mažiau tikėtina, kad žiniasklaida galėtų daryti poveikį.

       

      Galiausiai, Teismas atkreipė dėmesį, kad nors administraciniai teismai tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjos skundų dėl politikų ir žiniasklaidos kišimosi į procesą, tačiau jos skundai buvo gana bendro pobūdžio ir bet kuriuo atveju teismai išsamiai argumentavo pareiškėjos pažeminimo pareigose teisėtumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas buvo linkęs sutikti, kad šiuo atveju teismų „tyla“ šiuo klausimu suponuoja implicitinį jo atmetimą.

       

      Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis nėra abejonių, kad pareiškėjai buvo užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas vertinant procesą administraciniuose teismuose kaip visumą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Teismas padarė išvadą, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista.

       

       

      Byloje pateikta atskiroji prieštaraujanti teisėjo Bošnjak nuomonė.

       

       

      Teismo sprendimas byloje Čivinskaitė prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal