• Perduota byla dėl mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinės teisės į būstą ir Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Vyriausybei pareiškėjos Kristinos Brazauskienės peticiją prieš Lietuvą (peticijos Nr. 71200/17), kurioje pareiškėja skundžiasi dėl tariamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnio (diskriminacijos uždraudimas) atskirai ir kartu su Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu (nuosavybės apsauga) pažeidimo.

       

      2010 m. liepos mėn. pareiškėja K. Brazauskienė, vadovaudamasi LR Prezidento valstybinės rentos įstatymu, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama suteikti jai Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą. Vyriausybė nepriėmė sprendimo skirti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą. Konstitucinės justicijos byloje pagal Seimo narių grupės prašymą Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 3 d. nutarimu pripažino, kad LR Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, numačiusi mirusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui teisę gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą, prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Remiantis nacionaline teise ši LR Prezidento valstybinės rentos įstatymo teisės norma negalėjo būti taikoma nuo Konstitucinio Teismo sprendimo oficialaus paskelbimo dienos. Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą, pakeistą atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą, pareiškėja neturėjo teisės į Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą.

       

      Taip pat 2010 m. pareiškėja, remdamasi tuo metu galiojusiu LR Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, numačiusia mirusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui galimybę prašyti, kad panaudos pagrindais būtų suteiktas būstas, kreipėsi į Vyriausybę, prašydama suteikti jai būstą. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 1002 nutarė perduoti pareiškėjai pagal panaudos sutartį valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pasibaigus panaudos sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjos ir Respublikos Prezidento kanceliarijos, nustatytam penkerių metų terminui, 2015 m. Respublikos Prezidento kanceliarija pareikalavo grąžinti suteiktas patalpas, bet pareiškėja atsisakė. Vyriausybės kanceliarija nurodė pareiškėjai, kad gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis nebus pratęsta ar atnaujinta ir pasiūlė jai kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį būstą, bet pareiškėja nesutiko ir atsisakė išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų. Respublikos Prezidento kanceliarija kreipėsi į nacionalinį teismą dėl pareiškėjos iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų. Nacionaliniai teismai Respublikos Prezidento kanceliarijos ieškinį patenkino visiškai. Išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą pagal Vyriausybės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja LR Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad LR Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 90 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

       

      Šioje byloje Teismas vertins, ar socialinės garantijos – mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinės teisė į būstą pagal LR Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą pagal LR Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sudaro nuosavybę Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio požiūriu; ar pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį gauti šias socialines garantijas prieš Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimus ir kokios aplinkybės pateisina atsisakymą suteikti jas pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį. Taip pat EŽTT vertins, ar, remiantis Konvencijos 14 straipsniu kartu su Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu, pareiškėja, įgyvendindama savo teises, buvo diskriminuojama nuosavybės, socialinio ar kito statuso pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad, pirma, pareiškėja negavo Respublikos Prezidento valstybinės našlių rentos laikotarpiu nuo 2010 m. (jos kreipimosi dėl rentos data) iki 2014 m. liepos 3 d (Konstitucinio Teismo nutarimo data), antra, pareiškėjai nebuvo perduotos gyvenamosios patalpos laikotarpiu nuo 2015 m. (kai ji prašė pratęsti gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį) iki 2017 m. gruodžio 15 d. (Konstitucinio Teismo nutarimo data).

       

    Atgal