• Perduota byla dėl profesinės sąjungos tarybos nario atleidimo iš darbo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Haroldo Hoppen ir AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos peticiją prieš Lietuvą (Nr. 976/20), kurioje pareiškėjai skundžiasi dėl teisingo teismo garantijų neužtikrinimo, tinkamai neįvertinus pirmojo pareiškėjo, kuris buvo profesinės sąjungos tarybos nariu, atleidimo aplinkybių, taip pat skundžiamasi dėl asociacijų laisvės apribojimo diskriminaciniais pagrindais.

       

      Pareiškėjai teigia, kad H. Hoppen atleidimo iš darbo procedūroje darbdavys, siekdamas pareiškėją atleisti darbdavio valia, privalėjo gauti profesinės sąjungos sutikimą, atsižvelgiant į Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d., o ne vadovautis Darbo kodekso 168 str. 3 d., įpareigojančiu sutikimą gauti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, be to, pareiškėjai tvirtina, kad H. Hoppen atleidimas yra neteisėtas, kadangi vadovaujantis Darbo kodekso 59 str. 1 d., darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su valstybinės įmonės darbuotojais, šiuo požiūriu pažymėdami, kad 96 proc. AB „Amber Grid“ akcijų priklauso valstybei.

       

      Pareiškėjai tvirtina, kad H. Hoppen iš darbo buvo atleistas dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Remdamiesi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą numatančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., pareiškėjai skundžiasi, kad Valstybinė darbo inspekcija ir pareiškėjų skundus dėl sutikimo atleisti H. Hoppen nagrinėję administraciniai teismai neužtikrino teisingo proceso, kadangi nevertino H. Hoppen atleidimo iš darbo pagrįstumo, tinkamai nenagrinėjo darbdavio prašyme nurodytų aplinkybių tikrumo, remdamiesi vien tik subjektyvia darbdavio nuomone. Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad įrodinėjimo našta, jog pirmasis pareiškėjas buvo atleistas dėl jo narystės ir veiklos įmonės darbuotojų profesinėje sąjungoje, buvo nepagrįstai perkelta H. Hoppen. Šiuo požiūriu pareiškėjai taip pat skundėsi, kad teismai nesuteikė galimybės pirmajam pareiškėjui posėdžio metu tinkamai pateikti savo pozicijos ir neatsižvelgė į pareiškėjų argumentus ir įrodymus.

      Peticijoje taip pat skundžiamasi dėl to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepriėmė pareiškėjų individualaus skundo, kuriuo jie kėlė klausimus dėl profesinės sąjungos galimybių apginti savo interesus.

       

      Remdamiesi diskriminaciją draudžiančiu Konvencijos 14 str. kartu su asociacijos laisvę numatančiu 11 str., pareiškėjai taip pat teigia, kad pirmojo pareiškėjo atleidimas buvo išpuolis prieš antrąjį pareiškėją – profesinę sąjungą, jos veiklos laisvę. Peticijoje teigiama, kad tokia elgsena profesinės sąjungos narių atžvilgiu laikytina darbuotojų bauginimu ir atgrasymu jungtis į asociaciją ir kolektyviai ginti savo interesus. Pareiškėjai pažymi, kad profesinės sąjungos valdymo organas neteko nario įsikišus valstybės institucijai – Valstybinei darbo inspekcijai. Pareiškėjų manymu, tai, kad Valstybinė darbo inspekcija turi teisę suteikti sutikimą atleisti profesinės sąjungos valdymo organo (tarybos) narį vietoje profesinės sąjungos, nepagrįstai apriboja profesinės sąjungos teisę į asociacijos laisvę ir ją diskriminuoja.

       

      Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas vertins, ar pareiškėjams buvo užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas pagal Konvencijos 6 str. 1 d., kiek tai yra susiję su jų skundais dėl diskriminavimo dėl pirmojo pareiškėjo veiklos profesinėje sąjungoje. Šiuo požiūriu EŽTT vertins, ar administraciniai teismai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus apie tai, kad Valstybinė darbo inspekcija yra palanki darbdaviams, kadangi paprastai tenkina darbdavių prašymus atleisti profesinių sąjungų valdymo organų atstovus. EŽTT taip pat vertins, ar Valstybinė darbo inspekcija bei administraciniai teismai tinkamai įvertino pareiškėjų argumentus, jog AB „Amber Grid“ turėtų būti laikoma valstybės įmone ir remiantis Darbo kodekso nuostatomis Valstybinė darbo inspekcija neturėjo teisės duoti sutikimo atleisti H. Hoppen. Taip pat EŽTT nagrinės, ar atmesdamas individualų skundą, Konstitucinis Teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų argumentus dėl jų asociacijos laisvės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnį pažeidimo.

       

      Europos Žmogaus Teisių Teismas vertins, ar AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga gali būti laikoma Konvencijos 14 ir 11 str. pažeidimų auka ir ar buvo pažeista pareiškėjų teisė į profesinės sąjungos laisvę, ar naudodamiesi Konvencijos garantuojamomis teisėmis dėl pirmojo pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje pareiškėjai buvo diskriminuojami. Šiuo požiūriu EŽTT vertins, ar Valstybinė darbo inspekcija išsamiai įvertino pareiškėjų argumentus, ar aiškiai dėl jų pasisakė savo išvadoje. Taip pat bus nagrinėjama, ar Valstybinė darbo inspekcija bei administraciniai teismai vertino, ar buvo primygtinis socialinis poreikis atleisti pirmąjį pareiškėją. Kadangi pirmasis pareiškėjas buvo atleistas darbuotojo valia, atsižvelgdamas į teismų pateiktą diskriminacijos draudimo interpretaciją, EŽTT vertins, ar Valstybinė darbo inspekcija ir teismai užtikrino, kad neproporcingos nuobaudos neatgrasytų profesinės sąjungos atstovų nuo siekio reikšti savo nuomonę ir ginti savo narių interesus.

       

      Atsižvelgiant į Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. ir Darbo kodekso 168 str. 3 d. normų koliziją, šioje byloje taip pat bus vertinama, ar valstybė įvykdė savo pozityvias pareigas imtis pagrįstų ir tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintos pareiškėjų teisės pagal Konvencijos 14 str. taikant jį kartu su Konvencijos 11 str.

    Atgal