• Perduota peticija dėl 2017 m. panaudoto fizinio smurto pataisos namuose

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Tomo Ivanausko peticiją prieš Lietuvą (Nr. 19420/20), kurioje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –Konvencija) 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas) skundžiasi, kad 2017 m. liepos 5 d. pareigūnai kratos metu Alytaus pataisos namuose jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris prilygo nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui, draudžiamam pagal Konvencijos 3 straipsnį.

       

      Šioje byloje EŽTT vertins, ar pareiškėjas patyrė nežmonišką ir žeminantį elgesį, draudžiamą pagal Konvencijos 3 straipsnį ir, jeigu taip, ar buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

       

      Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimu nuspręsta priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. spalio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą panaikino ir atmetė pareiškėjo skundą. LVAT konstatavo, kad yra įsiteisėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. vasario 20 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo kratos atlikimo metu yra nutrauktas, kadangi nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, t. y. neginčijamai nustatytas faktas, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai šioje byloje aptariamos kratos atlikimo metu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų bendrosios planinės kratos atlikimo metu, iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, kaip vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

    Atgal