• Perduota peticija dėl gyvenamojo namo nugriovimo būtinumo ir proporcingumo įvertinimo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei V. Kaminsko peticiją prieš Lietuvą (peticijos Nr. 44817/18), kurioje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), skundžiasi dėl to, kad nacionaliniai teismai įpareigojo jį nugriauti jo vienintelį gyvenamąjį būstą, savavališkai (neturint statybos leidimo) pastatytą jam nuosavybės teise priklausančiame miško paskirties žemės sklype.

       

      2012 m. birželio 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, gavęs informaciją apie tai, kad pareiškėjas galimai savavališkai atliko statybos darbus, nustatė, kad pareiškėjas miškų ūkio paskirties žemės sklype pasistatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą ir medinį ūkio paskirties pastatą. Patikrinimo metu statytojas V. Kaminskas nepateikė statybą leidžiančių dokumentų. Inspekcija pareikalavo, kad pareiškėjas iki 2012 m. gruodžio 25 d. savo lėšomis nugriautų šiuos du pastatus. Pareiškėjo prašymu, Inspekcija 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu pratęsė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti pastatus) įvykdymo terminą iki 2013 m. kovo 25 d. Inspekcijai nustačius, kad pareiškėjas nenugriovė pastatų, Inspekcija kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėjas V. Kaminskas, pažeisdamas nacionalinės teisės normas, savavališkai pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą miško paskirties žemėje (kurioje pagal nacionalinę teisę gyvenamojo namo ir ūkio paskirties pastato statyba negalima); taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žemės sklypo paskirties nepakeitė ir neįteisino savavališkos statybos padarinių, neįrodė, kad šie pastatai pastatyti jo senelių sugriuvusios sodybos vietoje ir nevykdė Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinių (nugriauti du savavališkai pastatytus pastatus). Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, nacionalinis teismas tenkino Inspekcijos ieškinį ir įpareigojo pareiškėją per 6 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti ginčo pastatus; V. Kaminskui šio teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, teismas leido Inspekcijai nugriauti ginčo pastatus, išieškant patirtas išlaidas iš pareiškėjo V. Kaminsko. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti.

       

      EŽTT vertins, ar buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis nacionaliniams teismams įpareigojus pareiškėją nugriauti gyvenamąjį namą, kuris buvo vienintelis jo gyvenamasis būstas. Ypatingai, Teismas vertins, ar nacionalinės valdžios institucijos atliko tinkamą nugriovimo būtinumo ir proporcingumo įvertinimą (žr. Ivanova ir Cherkezov prieš Bulgariją (peticijos Nr. 46577/15, 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas, § 53).

       

    Atgal