• Perduota peticija dėl pareiškėjui nustatyto draudimo dirbti statutinėje įstaigoje dėl ankstesnio teistumo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Mankus prieš Lietuvą (peticija Nr. 25336/22), kurioje pareiškėjas Vytautas Mankus skundžiasi, kad jam uždrausta dirbti statutinėje įstaigoje dėl ankstesnio (seniai panaikinto) teistumo. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad jam nebuvo kompensuotos bylinėjimosi išlaidos, patirtos Konstituciniame Teisme.

       

      Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymu (toliau – Įsakymas) pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos kaip neatitinkantis nacionaliniu teisiniu reguliavimu nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nes teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo. Teistumas už minėtą nusikaltimą 2013 m. spalio 30 d. panaikintas. Remiantis bylai reikšmingu metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 9 str. 2 d. 1 p., asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo.

       

      Pareiškėjas Mankus su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Įsakymą, grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek LVAT netenkino pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Konstitucijai.

       

      Pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjo, nesunkų tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui neterminuotai ribojama teisė tapti (būti) vidaus tarnybos pareigūnu. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutarime pripažino, jog Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas“ prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

       

      LVAT, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo Mankaus prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje tenkino. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir EŽTT praktiką, LVAT neskundžiama 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjo atveju nuo baudžiamojo įsakymo (lėmusio nepriekaištingos reputacijos praradimą) priėmimo momento praėjusio laiko tarpo nepakako vidaus tarnybos santykių tęstinumo galimybei. Šiuo požiūriu LVAT, be kita ko, atsižvelgė į itin aukštus reikalavimus asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje. LVAT, be kita ko, atsižvelgė į galiojančią Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai. Todėl, pasak LVAT, pareiškėjui padarius tyčinį nusikaltimą draudimo terminas stoti į vidaus tarnybą turėtų būti bent jau ne trumpesnis nei 5 metai. LVAT kartu atmetė ir pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai.

       

      Šioje byloje EŽTT vertins, ar buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus gyvenimo gerbimą). Konkrečiai, ar buvo ribojama pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo gerbimą Konvencijos 8 straipsnio 1 dales požiūriu, teismams nustačius, kad jam uždrausta dirbti statutinėse įstaigose dėl ankstesnio teistumo ir, jeigu taip, ar toks ribojimas buvo nustatytas įstatymo ir būtinas atsižvelgiant į Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį.

       

      EŽTT taip pat nagrinės, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, numatyta Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalyje, dėl to, kad teismai atsisakė priteisti pareiškėjo Konstituciniame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui ginčijant Statuto konstitucingumą.

    Atgal