• Perduota peticija dėl tariamo reputacijos pažeidimo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pareiškėjo Mindaugo Basčio peticiją prieš Lietuvą (peticijos Nr. 80749/17), kurioje pareiškėjas skundžiasi dėl tariamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalies pažeidimo, 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) pažeidimo.

       

      2016 m. spalį pareiškėjas M. Bastys išrinktas Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Seimo nariu. 2016 m gruodžio mėn. pareiškėjas patvirtintas LR Seimo Pirmininko pavaduotoju. Buvo kreiptasi į LR valstybės saugumo departamentą (toliau – VSD) dėl pareiškėjo galimybės gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. VSD, atlikęs pareiškėjo M. Basčio patikrinimą, 2017 m. kovo 8 d. raštu informavo LR Seimo pirmininką ir pareiškėją, kad atsižvelgiant į pareiškėjo patikrinimo metu surinktą informaciją ir šios informacijos vertinimą, VSD prieštarauja, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. LR Seimo Pirmininkas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtą VSD raštą, nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 2017 m. kovo 10 d. LR Seimas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atsistatydinimo pareiškimą, atleido jį iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. Pareiškėjas toliau ėjo LR Seimo nario pareigas.

       

      Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas, pirma, panaikinti minėtą VSD 2017 m. kovo 8 d. sprendimą bei, antra, įpareigoti LR Seimo Pirmininką išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. 2017 m. birželio 14 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Dėl pareiškėjo pirmojo reikalavimo, LVAT pakartojo, kad nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad tikrinimą atlikusio VSD išvada pagal savo pobūdį yra tarpinis procedūrinis sprendimas, priimamas administracinės procedūros eigoje, kuris nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundo administraciniame teisme dalykas. Nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti reiškiami ginčijant galutinį sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Dėl pareiškėjo antrojo reikalavimo įpareigoti LR Seimo Pirmininką išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, LVAT pažymėjo, kad administracinis teismas nagrinėja asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, tačiau pareiškėjui neginčijant ir neprašant panaikinti paslapčių subjekto vadovo sprendimo neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti LR Seimo Pirmininką atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, kaip savarankiškas reikalavimas, nenagrinėtinas administracinių teismų.

       

      Šioje byloje EŽTT vertins, ar pareiškėjas turėjo veiksmingą teisinės gynybos priemonę reputacijai apginti pagal Konvencijos 13 straipsnį kartu su 8 straipsniu.

       

    Atgal