Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Ažukas prieš Lietuvą (Nr. 12192/22), kurioje pareiškėjas, remdamasis  Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas) skundžiasi, kad Marijampolės pataisos namai neužtikrino saugios sveikatai aplinkos, nes atvykęs į šią įkalinimo įstaigą susirgo atvira plaučių tuberkuliozės forma. Lietuvos teismai pripažino, jog pareiškėjas tuberkulioze susirgo, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose. Vis dėlto, konstatuodami, kad pareiškėjo susirgimą atvira tuberkuliozės forma lėmė ne išimtinai Marijampolės PN neteisėti veiksmai (neveikimas), bet ir paties pareiškėjo gyvenimo būdas, t.y. susirgimui įtakos turėjo ir paties pareiškėjo netinkamas elgesys (didelis neatsargumas), teismai nusprendė, kad ši aplinkybė sudarė pagrindo priteisti mažesnį žalos atlyginimo dydį nei priklausytų, jei nebūtų nustatyti pareiškėjo netinkami veiksmai, turėję įtakos žalos atsiradimui, todėl priteisė 800 eurų.  

EŽTT spręs, ar pareiškėjas patyrė nežmonišką ar jo orumą žeminantį elgesį dėl to, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN užsikrėtė tuberkulioze.