Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Risakovas prieš Lietuvą (Nr. 23580/21), kurioje už tyčinį nusikaltimą nuteistas pareiškėjas, į atsargą išleistas štabo seržantas (profesinės karo tarnybos jaunesnysis puskarininkis), remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis skundžiasi, kad Lietuvos valdžios institucijų atsisakymas skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją dėl teistumo pažeidė jo teisę į nuosavybės apsaugą, diskriminavo jį teistumo pagrindu, o procesas administraciniuose teismuose, nagrinėjant tokį jo skundą, buvo neteisingas. Be to, pareiškėjo nuomone, atsisakant jam skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, už tą patį nusikaltimą jis buvo nubaustas du kartus.

EŽTT vertins, ar šioje byloje valstybės valdžios institucijų atsisakymas skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pažeidė Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) ir diskriminavo pareiškėją teistumo pagrindu pažeidžiant Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas), taikant jį kartu su Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu. Teismas taip pat spręs, ar pareiškėjo skundą nagrinėję administraciniai teismai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) dėl to, kad nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo atitikties Konstitucijai ir rėmėsi savo praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, skyrėsi nuo jo bylos faktinių aplinkybių. Teismas taip pat nagrinės, ar valdžios institucijų atsisakymas skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją laikytinas jo nubaudimu antrą kartą Konvencijos septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalies požiūriu.