• Perduotas skundas prieš Lietuvą dėl tariamai pažeistos saviraiškos laisvės

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas / EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Mindaugo Marcinkevičiaus peticiją prieš Lietuvą (Nr. 24919/20) dėl tariamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio (saviraiškos laisvė) pažeidimo.   

       

      Šioje byloje pareiškėjas, - vienos stambiausių mažmeninės prekybos bendrovių Baltijos regione „Vilniaus prekyba“ akcininkas, - kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pradėti kito „Vilniaus prekybos“ akcininko N.N. mokestinį tyrimą dėl galimo mokesčių vengimo. Toks M. Marcinkevičiaus prašymas susilaukė didelio žiniasklaidos susidomėjimo. Tiek pareiškėjas, tiek N.N. viešai apie vienas kitą paskleidė įvairių teiginių. 2017 m. sausio 2 d., pirmiau minėtam tyrimui tebevykstant, populiarus naujienų portalas Delfi.lt paskelbė straipsnį „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“, kuriame buvo aptariamas tyrimas ir cituojami pareiškėjas, N.N. bei kiti asmenys. Pareiškėjas inter alia teigė:

       

      Prieš metus išsakyta nuomonė apie VP grupėje taikomas schemas tik sustiprėjo. Teisiniu keliu išsireikalavę slaptą informaciją, pradedame suprasti, kodėl buvo daromos ekonomiškai nepateisinamos sandorių schemos ir kas už jas atsakingas. Teismui pateikėme dokumentus, įrodančius, jog VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N.N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą...

       

      ...Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „T“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 milijonų akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 milijonai eurų mokesčių Lietuvos biudžetui, - komentavo M. Marcinkevičius...

       

      ...Mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą. Kreipėmės į bendrovę, kalbėjome apie tai akcininkų susirinkimuose, vėliau kreipėmės į prokuratūrą...“

       

      N.N. su ieškiniu kreipėsi į Lietuvos teismus, teigdamas, kad pareiškėjo paskelbti duomenys apie jį neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Teismai iš dalies patenkino N.N. reikalavimus M. Marcinkevičiui: pirmus du ginčijamus pareiškėjo paskleistus teiginius viso straipsnio bei vykstančio tyrimo ir ginčo tarp pareiškėjo ir N.N. kontekste nusprendė esant „nuomone“, nes jie buvo išsakyti neįžeidžia kalba, kaip pareiškėjo abejonės ar dvejonės, ir turėjo faktinį pagrindą. Be to, N.N., kaip viešas asmuo, turėjo būti pakantesnis kritikai. Vis dėlto, antras trečiojo teiginio sakinys, teismų nuomone, buvo laikytinas faktų konstatavimu („patyrė žalą“, „akivaizdu“), o nesant tokios žalos įrodymų, neatitiko tikrovės ir pažemino N.N. garbę ir orumą. M. Marcinkevičius buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkantį ir žeminantį teiginį.             

       

      Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 10 straipsniu 1 dalimi, peticijoje Teismui skundžiasi, kad nacionaliniai teismai jį įpareigojo paneigti faktinį pagrindą turinčią ir išsakytą neįžeidžiančiai asmeninę nuomonę. Be to, pareiškėjo nuomone, nacionaliniai teismai nesugebėjo ginčijamo teiginio tinkamai įvertinti egzistavusiame faktiniame kontekste.     

       

      EŽTT, atkreipdamas ypatingą dėmesį į tai, kad Lietuvos teismai nusprendė pareiškėjo teiginį laikyti „fakto konstatavimu“, o ne „vertinamuoju teiginiu“, spręs, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į saviraiškos laisvę, garantuojama Konvencijos 10 straipsniu.   

       

    Atgal